Dėl kokios žalos bylinėjamasi?
„Šiuo metu byloje yra visiškai neaiški situacija, dėl kokios žalos yra bylinėjamasi: ar tik dėl turtinės, ar dėl turtinės ir neturtinės, kokio dydžio žala yra svarstoma – ar anksčiau minėtieji 6,2 mln. eurų, ar 5,7 eurų, o gal bendra žala sumuojama ir sudaro 11,9 mln. eurų? Galiausiai, visai nėra aišku, iš ko ši žala turėtų būti priteista, kas ją kompensuos“, – po teismo posėdžio parengtame pranešime spaudai cituojamas „AAA Law“ advokatas Vaidas Rakauskas, byloje atstovaujantis kaltinamajai aplinkosaugininkei Aušrai Kričenienei.
Pirma, ikiteisminio tyrimo metu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 6 229 931,23 EUR. Būtent šie duomenys nurodyti kaltinamajame akte prie duomenų apie civilinį ieškinį. Bylai esant teisme, Kauno apygardos prokuratūra pareiškė dar vieną civilinį ieškinį dėl 5 721 263 EUR žalos atlyginimo.
Pasak advokato V.Rakausko, prokuratūra be jokių paaiškinimų nurodė, kad žalos suma aiški, o teismas tokį prokurorės teiginį palaikė. Gynybos prašymas patikslinti kaltinimą buvo atmestas.
Buvo atmesti ne tik kaltinamosios A.Kričenienės gynybos prašymai, bet ir kitų kaltinamųjų gynėjų prašymai suteikti tikslumo ir aiškumo buvo atmesti.
Pavyzdžiui, kaltinamosios A.Kričenienės kaltinime yra nurodyta, kad ji padarė neturtinę žalą. Tokiu atveju lyg ir turėtų būti ginamasi nuo 5,7 mln. eurų žalos padengimo reikalavimo, kur kalbama apie žalą Alytaus bendruomenei (nors ji ir niekaip neidentifikuota). Tuo tarpu kaltinime šiai kaltinamajai yra nurodyta jos padaryta neturtinė žala sudaro 6,2 mln. eurų, nors ši žala Aplinkos apsaugos departamento civiliniame ieškinyje nurodyta kaip turtinė žala. Tad nuo kurio reikalavimo ginti kaltinamąją Aušrą Kričenienę, stebisi advokatas.
Gaisrininkų bylai – atskiros procesinės privilegijos
Antra, teismui buvo nurodyta, kad negalima nagrinėti baudžiamosios bylos ir teisingai išspręsti bylą, kadangi ugniagesių, gesinusių gaisrą, bylą (dėl jų netinkamo pareigų atlikimo) dėl nesuprantamų priežasčių prokuratūra išskyrė į atskirą bylą.
Dar daugiau, minimoje byloje gaisrininkams, turimais duomenimis, nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio ar civilinių ieškinių, nors akivaizdu, kad žala gamtai (vandeniui, orui) ir Alytaus bendruomenei yra tiesiogiai susijusi su gaisrininkų galimai netinkamu gaisro gesinimo organizavimu, netinkama statinio priešgaisrine priežiūra.
Tuo tarpu byloje tai, anot advokato, nei prokuratūrai, nei teismui nepasirodė reikšmingas faktas, todėl civilinis ieškinys pareikštas ne tiems, kurie galimai netinkamai gesino gaisrą, bet visai kitiems asmenims, kurie negalėjo daryti įtakos gaisro kilimui.
„Jau vien tai, kad gaisrinių tyrimų ekspertai savo išvadoje nenurodė ir net neužsiminė, kad „Ekologistikos“ gaisras kilo dėl buvusio per didelio padangų kiekio įmonės veiklavietėje, kelia rimtų abejonių. Nors abiejų aplinkosaugininkių gynyba prašė, kad jų atžvilgiu kaltinimai būtų išskirti į atskirą bylą, nes taip būtų galima ją greičiau ir geriau išnagrinėti, tokio prašymo teismas netenkino. Kodėl gaisrininkų byla yra išskirta į atskirą bylą, lieka neaišku“, – pastebi advokatas V.Rakauskas.
Dėl kokios žalos bylinėjamasi?
„Šiuo metu byloje yra visiškai neaiški situacija, dėl kokios žalos yra bylinėjamasi: ar tik dėl turtinės, ar dėl turtinės ir neturtinės, kokio dydžio žala yra svarstoma – ar anksčiau minėtieji 6,2 mln. eurų, ar 5,7 eurų, o gal bendra žala sumuojama ir sudaro 11,9 mln. eurų? Galiausiai, visai nėra aišku, iš ko ši žala turėtų būti priteista, kas ją kompensuos“, – po teismo posėdžio parengtame pranešime spaudai cituojamas „AAA Law“ advokatas Vaidas Rakauskas, byloje atstovaujantis kaltinamajai aplinkosaugininkei Aušrai Kričenienei.
Pirma, ikiteisminio tyrimo metu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 6 229 931,23 EUR. Būtent šie duomenys nurodyti kaltinamajame akte prie duomenų apie civilinį ieškinį. Bylai esant teisme, Kauno apygardos prokuratūra pareiškė dar vieną civilinį ieškinį dėl 5 721 263 EUR žalos atlyginimo.
Pasak advokato V.Rakausko, prokuratūra be jokių paaiškinimų nurodė, kad žalos suma aiški, o teismas tokį prokurorės teiginį palaikė. Gynybos prašymas patikslinti kaltinimą buvo atmestas.
Buvo atmesti ne tik kaltinamosios A.Kričenienės gynybos prašymai, bet ir kitų kaltinamųjų gynėjų prašymai suteikti tikslumo ir aiškumo buvo atmesti.
Pavyzdžiui, kaltinamosios A.Kričenienės kaltinime yra nurodyta, kad ji padarė neturtinę žalą. Tokiu atveju lyg ir turėtų būti ginamasi nuo 5,7 mln. eurų žalos padengimo reikalavimo, kur kalbama apie žalą Alytaus bendruomenei (nors ji ir niekaip neidentifikuota). Tuo tarpu kaltinime šiai kaltinamajai yra nurodyta jos padaryta neturtinė žala sudaro 6,2 mln. eurų, nors ši žala Aplinkos apsaugos departamento civiliniame ieškinyje nurodyta kaip turtinė žala. Tad nuo kurio reikalavimo ginti kaltinamąją Aušrą Kričenienę, stebisi advokatas.
Gaisrininkų bylai – atskiros procesinės privilegijos
Antra, teismui buvo nurodyta, kad negalima nagrinėti baudžiamosios bylos ir teisingai išspręsti bylą, kadangi ugniagesių, gesinusių gaisrą, bylą (dėl jų netinkamo pareigų atlikimo) dėl nesuprantamų priežasčių prokuratūra išskyrė į atskirą bylą.
Dar daugiau, minimoje byloje gaisrininkams, turimais duomenimis, nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio ar civilinių ieškinių, nors akivaizdu, kad žala gamtai (vandeniui, orui) ir Alytaus bendruomenei yra tiesiogiai susijusi su gaisrininkų galimai netinkamu gaisro gesinimo organizavimu, netinkama statinio priešgaisrine priežiūra.
Tuo tarpu byloje tai, anot advokato, nei prokuratūrai, nei teismui nepasirodė reikšmingas faktas, todėl civilinis ieškinys pareikštas ne tiems, kurie galimai netinkamai gesino gaisrą, bet visai kitiems asmenims, kurie negalėjo daryti įtakos gaisro kilimui.
„Jau vien tai, kad gaisrinių tyrimų ekspertai savo išvadoje nenurodė ir net neužsiminė, kad „Ekologistikos“ gaisras kilo dėl buvusio per didelio padangų kiekio įmonės veiklavietėje, kelia rimtų abejonių. Nors abiejų aplinkosaugininkių gynyba prašė, kad jų atžvilgiu kaltinimai būtų išskirti į atskirą bylą, nes taip būtų galima ją greičiau ir geriau išnagrinėti, tokio prašymo teismas netenkino. Kodėl gaisrininkų byla yra išskirta į atskirą bylą, lieka neaišku“, – pastebi advokatas V.Rakauskas.
O tai kuo kaltos pareigūnės, jei buvo padangos pasleptos kitose patalpose?