Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, Kovo 11-osios, proga Druskininkų Trečiojo amžiaus universitete (TAU) surengta paskaita „Laisvės kaina: Romo Kalantos žygdarbis gyvas“.
Renginio Druskininkų švietimo centre metu išvakarėse Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas skaitė paskaitą ir pristatė dr. Ramūno Trimako sudarytą straipsnių ir pranešimų rinkinį „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“. Knygą praeitų metų pabaigoje išleido LGGRTC kartu su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu.
Dr. A. Vyšniauskas yra vienas iš šios knygos autorių, paskelbęs joje beveik 4 autorinių lankų apimties mokslinį straipsnį „Sakralinė Romo Kalantos auka, jaunimo neramumai Kaune ir katalikų padėtis Lietuvoje pagal 1972 m. užsienio spaudos pranešimus“.
Paskaitos metu lektorius akcentavo, kad R. Kalanta savo tragiškai ugningu protestu pagrindinį tikslą pasiekė. 1972 m. gegužės 21 d., praėjus savaitei po viešo susideginimo akto Kauno muzikinio teatro sodelyje, užsienio korespondentams Maskvoje jau gavus patikimesnių žinių apie susideginusio jaunuolio mirtį ir vėliau kilusius neramumus Kaune, šias naujienas ėmė pranešinėti daugelio pasaulio šalių radijo stotys ir televizijos studijos.
Nuo kitos dienos, t. y. gegužės 22-osios, tos naujienos pakliuvo į užsienio spaudą, daugeliu atvejų dėtos į pirmuosius laikraščių puslapius su komentarais ir analitinėmis įžvalgomis. Tų publikacijų užsienio periodikoje globaliniu mastu žiūrint buvo tūkstančiai, jei žiūrėtume per ilgesnį laikotarpį.
Apie viešai susideginusį katalikų jaunuolį, po to kilusias masines demonstracijas ir neramumus Kauno gatvėse, jų malšinimą, o taip pat Sovietų Sąjungos pavergtą Lietuvą kalbėjo ir rašė visame pasaulyje: nuo Singapūro iki Brazilijos, nuo Romos iki Vašingtono, nuo Reikjaviko iki Sidnėjaus, nuo Naujosios Zelandijos iki Britų salų ir t. t.
Tada už vadinamosios „geležinės uždangos“ Šaltojo karo metais „kapitalistinių“ šalių spauda prievarta į SSRS inkorporuotos Lietuvos gyventojams buvo praktiškai neprieinama. Dabar gi masinio senųjų periodinių suskaitmeninimo užsienio šalyse dėka pasidarė įmanoma prieš pusę šimtmečio pasaulyje leistus laikraščius ir žurnalus skaityti per internetą.
Apie tai ir buvo kalbama paskaitoje, palyginant, kaip 1972 m. gegužės įvykius Kaune nušvietė sovietinė žiniasklaida ir visiškai skirtingai – Vakarų šalių žiniasklaidos agentūros bei masinės informacijos priemonės. Renginio pabaigoje gausiai susirinkę Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai, gyvieji ano laikmečio liudininkai, pasidalijo atsiminimais apie jų jaunystėje, 1972 m. gegužę, patirtus įspūdžius, kurie neišblėso iki šių dienų.