Vasara – metų laikas, kai daugelis ilsimės soduose, kaimo sodybose, kur tenka naudotis šuliniais. Jei namuose gyvenama nuolat, gyventojai dažniau suskumba atlikti vandens tyrimus, o kai čia atvykstama tik atostogų, vandens kokybei neskiriama pakankamai dėmesio.
Tačiau ar apskritai įmanoma išvalyti vandenį, kad jis būtų tinkamas gerti ir maistui ruošti, ar vis tik vykstant vasaroti nemenką dalį vietos automobilio bagažinėje teks skirti ir geriamojo vandens atsargoms? Kokie būdai vandens kokybei gerinti žinomi plačiausiai?
Vandens kokybė šuliniuose: ką teigia specialistai?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šachtinių šulinių, negiliųjų gręžinių vandenį Lietuvoje vartoja maždaug 25 proc. gyventojų. Cheminė tarša vidutiniškai nustatoma 4 iš 10, o mikrobiologinė – net 6 iš 10-ies šulinių. Tad jeigu vanduo nėra tiekiamas centralizuotu būdu, užtikrinti jo kokybės praktiškai neįmanoma. Dėl to reguliariai, bent kas pusmetį, rekomenduojama atlikti vandens tyrimus.
Vandens virinimas
Vanduo siekiant pagerinti jo kokybę virinamas jau nuo seno. Ir vis tik šis metodas – efektyvus toli gražu ne visada. Pirmiausia virinant nepavyks pašalinti visų mikroelementų, kaip, pavyzdžiui, nitratų, geležies druskų, švino bei gyvsidabrio. Antra, net ir pasiekus 100 °C žūsta toli gražu ne visi mikroorganizmai. Negelbsti ir ilgas vandens virinimas arba užvirinimas iš eilės kelis kartus: vanduo po tokio apdorojimo apskritai gali tapti žalingas.
Vandens filtravimas
Bene paprasčiausias būdas pagerinti vandens kokybę – naudoti filtruojančius vandens ąsočius (filtravimo indus) ar osmoso, arba kitaip dar vadinamus membraninius filtrus. Pirmuoju atveju vėlgi patirsite šiokių tokių nepatogumų, nes nuolat teks stebėti, ar nepakito filtro indikatorių, rodančių, kad pats metas filtrą keisti nauju, spalva.
Osmoso vandens filtrai – ilgalaikis ir patikimesnis sprendimas. Jie plačiai naudojami ne tik buityje, bet ir pramonėje. Šiuose filtruose esanti plonasluoksnė membrana praleidžia vandens molekules, o iki 99 proc. teršalų nukreipia į kanalizaciją. Akimirksniu pagerinamos pagrindinės vandens savybės: skonis, kvapas bei spalva.
Vandens mineralizavimas
Norint vandenį „įkrauti“ vertingaisiais mikroelementais plačiai naudojami sidabras, titnagas bei šungitas.
- Sidabras naikina vandenyje esančius mikroorganizmus, padeda gydyti kepenų, blužnies, skrandžio ligas, tinka naudoti karščiuojant. Vertingųjų savybių vanduo įgyja švarų sidabro dirbinį ar monetą vandenyje palaikius ne trumpiau nei 24 val. Tiesa, taip aktyvintą vandenį reikėtų vartoti pasitarus su gydytojais ir ne nuolatos.
- Titnagas – tamsiai pilkos spalvos silikatinė uoliena, galinti sunaikinti mikroorganizmus ir aktyvuoti vandenį. Vanduo ruošiamas tokiu būdu: į jį įmetami keli titnago gabalėliai, palaikoma 1–2 d. Taip vandenį apdorojus pagerėja savijauta, žarnyno veikla ir kt.
- Šungitas – juoda anglinė medžiaga juodu paviršiumi, plačiai naudojama kaip vandens aktyvatorius. Pastarasis veikia dar greičiau už titnagą: vandenyje esančių mikrobų kiekis pradeda nykti jau po pusės valandos.
Vis dėlto norint būti 100 proc. tiktiems dėl vartojamo vandens kokybės rekomenduojama rinktis profesionalias vandens valymo sistemas. Jos padeda iš vandens pašalinti kenksmingus mikroorganizmus, įvairių ligų sukėlėjus bei kancerogenines-toksines medžiagas.