Praėjusią vasarą sustabdytas stumbrų aptvaro Varėnos rajone projektas atnaujinamas – po konsultacijų su tarptautine mokslininkų bendruomene taip nusprendė Aplinkos ministerija.
Ministerija taip pat parengs šios nykstančiosios rūšies populiacijos apsaugos planą, kuris leis stabilizuoti ir visą Europos stumbrų populiaciją: Lietuvos teritorijoje gyvenančios bandos ateityje turėtų susigiminiuoti su gentainiais Lenkijoje ir Baltarusijoje.
„Priimdami sprendimus, remsimės mokslininkų rekomendacijomis ir tyrimais ne tik gyvosios gamtos, bet ir kitais Aplinkos ministerijos atsakomybei priklausančiais klausimais – aplinkos apsaugos, taršos, klimato kaitos ir kt.“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Stumbrų aptvaro Varėnos rajone įrengimas, vidurio Lietuvos individus perkeliant į Dzūkiją – aptvarus Pašiliuose ir Žvėrinčiuje, sustojo praėjusią vasarą, per mėnesį kritus penkiems gyvūnams. Tuomet buvo įgyvendinta mažiau nei penktadalis 5,4 mln. eurų vertės projekto. Netrukus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jį pratęs.
Mokslininkai pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui ilgainiui naujuosiuose aptvaruose adaptavusiuosius stumbrus palaipsniui išleisti į laisvę, kad jie galėtų susijungti su dabar ten savarankiškai atklydusia stumbrų grupele. Praturtinta pietinė populiacija ateityje turėtų jungtis su bandomis Lenkijoje ir Baltarusijoje.
„Sudarę vientisą baltarusių, lenkų, lietuvių ir galbūt vokiečių stumbrų metapopuliaciją, užtikrintume geresnę būsimų kartų genų kokybę“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Artimos giminystės individų kryžminimasis (įvaisa) per ketvirtadienį Aplinkos ministerijos surengtą tarptautinę mokslinę konferenciją įvardytas kaip viena didžiausių problemų saugant nykstančiąją rūšį. „Dėl kraujomaišos silpnėja stumbrų gyvybingumas, didėja išsigimimų skaičius, mažėja jų atsparumas ligoms“, – aiškina Marius Čepulis.
Be įvaisos, rūpesčių kelia ir nepalankios sąlygos: didžioji stabiliai auganti stumbrų banda gyvena siauroje zonoje tarp Kėdainių ir Panevėžio, kur mažai miškų ir natūralių pievų. Ministro patarėjo teigimu, ten stumbrai nuolat žūsta susidūrę su automobiliais ir traukiniais, ištrypia ūkininkų pasėlius, už kuriuos valstybė kasmet skiria apie 100 tūkst. eurų kompensacijų.
Aplinkos ministerijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 70 dalyvių iš Europos ir JAV. Vietoje planuotų trijų valandų ji truko beveik šešias. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad ji buvo naudinga visiems – ne vien Lietuvos stumbryno projekto vystytojams. Šalia įvairių šiuolaikiškų iniciatyvų lenkų mokslininkai pasidalijo platforma, padedančia žvėrių populiacija rūpintis visiems gyventojams, – stumbrų registracijos programėle „Obserwator Żubrów“.
Susijęstraipsniai
