Kad rūkantiesiems padidėja rizika susirgti onkologinėmis, širdies ir kvėpavimo takų ligomis – žino visi. Tačiau turbūt kur kas rečiau susimąstoma, ar aktyvus gyvenimo būdas suderinamas su cigarete, ir kaip vos viena ji gali nubraukti visą aktyvios gyvensenos bei visavertės mitybos naudą.
Cigaretės dūmo kelionė – tiesiai į širdį
Sportas organizmui teikia visapusišką naudą. Jis stiprina sveikatą, mažina ligų riziką, didina ištvermę, ugdo charakterį ir turi daugybę kitų privalumų. Tačiau visus šiuos teigiamus aktyvaus fizinio gyvenimo rezultatus lengvai gali nubraukti prisidegta cigaretė.
Užtenka jos vienos ir jau, kaip rodo moksliniai tyrimai, tris kartus dažniau susiduriama su oro trūkumu sportuojant. Rūkantieji taip pat skundžiasi sumažėjusia ištverme, lėtesniu bėgimo tempu, trumpesniu įveikiamu atstumu vaikštant, viso sportinio pajėgumo sumažėjimu. Taip pat rūkant susilpnėja kaulų sistema – šie tampa trapesni bei gyja lėčiau po traumų.
Visa tai lemia daugiau nei 6 tūkst. cheminių medžiagų, kurias cigaretė drauge su dūmais išskiria degdama itin aukštoje temperatūroje. Iš jų vertėtų išskirti mūsų sveikatai pavojingas dervas ir anglies monoksidą. Jau nekalbant apie vėžinių susirgimų riziką, kurią sukelia cigaretei degant išsiskiriantys apie 100 kancerogenų.
Šias medžiagas mes ne tik įtraukiame vos pridėję cigaretę prie lūpų. Jos ištirpsta kraujyje ir taip keliauja tiesiai į svarbiausią žmogaus organą – širdį. Čia medžiagos pastoja kelią deguoniui, besirūpinančiam ne tik pačia mūsų širdimi, bet ir plaučių bei raumenų sistema. O daugiausiai streso širdžiai sukelia šių medžiagų patekimas į organizmą dar prieš pradedant sportuoti ar užsiimti aktyvia veikla.
Nikotinas sporte – įmanoma?
Kad traukiamas cigaretės dūmas kenkia sveikatai – nieko nestebina. Tačiau nikotinas, kuris randamas tabake, ir kurį vartotojas įtraukia su dūmais rūkydamas cigaretę, vis dar kelia daug diskusijų.
Dažnai girdime apie nikotino neigiamą poveikį mūsų organizmui, tačiau turbūt dauguma nustebtų sužinoję, kad jis kartais netgi gali praversti sportuojant. Pasirodo, kad užsiimant aktyvia veikla jis padidina adrenalino išsikyrimą į organizmą, taip pat paskatina dopamino gamybą. Ir nors nuo seno manoma, kad nikotinas yra kaltas dėl įvairių su rūkymu susijusių ligų, iš tikrųjų moksliniai tyrimai rodo, kad ne jis, bet tabako degimo metu susiformuojančios cheminės medžiagos sukelia šias ligas.
Visgi, nors nikotinas nėra pagrindinis ligų sukėlėjas, jis tikrai nėra nekenksmingas. Nikotinas sukelia itin stiprią priklausomybę, didina kraujo spaudimą bei spartina širdies susitraukimų dažnį. Be to, nikotinas yra labai pavojingas sergantiems diabetu, besilaukiančioms bei maitinančioms moterims ir, žinoma, vaikams.
Pasirinkimai – nesuderinami
Visgi cigaretės dūmo žala žmogaus organizmui yra kur didesnė negu nikotino privalumai užsiimant aktyvia veikla. Bet kuriuo atveju, sveikatos specialistai primena, kad laimės hormonu vadinamasis dopaminas išskiria ne tik rūkant cigaretę, bet ir užsiimant aktyvia veikla.
O jeigu cigaretės dūmo kol kas atsisakyti yra per sudėtinga, medikai rekomenduoja nerūkyti bent 2 valandas iki bet kokio fizinio aktyvumo – nesvarbu, tai sunki treniruotė, lengva mankšta namuose ar vakarinis pasivaikščiojimas. Taip pat rekomenduojama po mankštos neskubėti savęs „apdovanoti“ cigarete. Patariama luktelti bent valandą po treniruotės, kadangi tuo laiku greičiausiai įsisavinamos kenksmingos cheminės medžiagos.
