Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo Vyriausybės inicijuojamos mokesčių reformos svarstymą – Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimus: individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 m. norima didinti nuo 15 iki 17 proc. ir iki 20 proc. nuo 2026 m.
54 Lietuvoje veikiančios ir veiklą vykdančios asociacijos pasirašė bendrą kreipimąsi dėl LR Seime svarstomos mokesčių reformos. Jame akcentuojama, kad pasirašiusios organizacijos vieningai nepritaria Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimui ir prašo platesnės diskusijos dėl teisingos, tačiau kartu ir efektyvios mokestinės sistemos, su suinteresuotais mokesčių mokėtojais.
Tai – stiprus ir pirmas toks Lietuvos istorijoje 54 skirtingas veiklas vykdančių ir vienijančių organizacijų (bendrai liečiančių apie pusę milijono subjektų) sutelktas signalas politikams, teigia kreipimąsi Advokatūros vardu pasirašęs Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Pasak jo, tokia bendra pozicija tapo būtina po to, kai reformos kūrėjai ignoravo ir neatsižvelgė nė į vieną iš virš 140 teiktų visuomeninių organizacijų, asociacijų pasiūlymų dėl būsimos mokesčių reformos.
Kreipimesi organizacijos rašo, kad toks, koks dabar planuojamas pajamų apmokestinimas palies praktiškai visus asmenis, kurie bet kokią dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu, tarp kurių – žurnalistai, autoriai, vertėjai, mokslininkai konsultantai, informacinių technologijų specialistai, kurjeriai, pavežėjai, nekilnojamojo turto brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, mokslininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai. Akcentuojama, kad mokesčiai augs net ir tiems asmenims, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 20 tūkst. Eur pajamų per metus (mažiau nei 1 tūkst. 660 Eur per mėn.).
Augant kainų lygiui, lengvatinės apmokestinimo sąlygos (mokestinis kreditas) apsaugos vis mažesnę dalį asmenų nuo padidintų mokesčių. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokesčių didinimui pasirinktas dar ir itin nepalankus laikas – geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas vis dar nesumažėjęs, be to, svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos ekonomikos žengimą į techninę recesiją. Š. m. birželį gauti praėjusių metų GPM mokėjimo duomenys, tą patvirtinta – VMI duomenys apie deklaruotas pajamas iš individualios veikos rodo, kad jos per 3 metus sumažėjo 51 proc. ir dar negrįžo net į buvusį 2020 metų lygį.
Jei 2020 m. tokių deklaruotų pajamų buvo beveik 2,230 mlrd. eurų, tai 2021 ir 2022 m. atitinkamai iš individualios veiklos deklaruota tik 1,019 ir 1,123 mlrd. eurų. Tačiau per pastaruosius penkerius metus kainų indeksas padidėjo keliolika kartų, metinė infliacija – dešimtis kartų, VDU – 55,22 proc., o gyventojų, deklaravusių daugiau nei 0 eurų pajamų iš individualios veiklos, nuo 2020 m. sumažėjo 27 proc.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas būtų patogesnis.
Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.