Sakoma, kad internetas nieko nepamiršta, bet jame kiekvienas apie save rastume dalykų, kurių verčiau neprisimintume. Tai galbūt galime iš interneto „išsitrinti“ save patys?
Deja, skaitmeninėje erdvėje dingti kaip į vandenį, pašalinus visus įrašus apie save, tiesiog neįmanoma, tačiau atsikratyti tam tikrais profiliais, įrašais „Google“ paieškoje ar ne į tas rankas nukeliavusiais duomenimis būdų yra.
Šiandien egzistuoja daug priežasčių, kodėl žmonės norėtų būti pamiršti internete. Vieni nori pailsėti nuo skaitmeninio gyvenimo „triukšmo“, o kiti siekia pagaliau atsikratyti nuolat besivejančių praeities šešėlių, tokių kaip nuoroda į kažkada susikurtą pažinčių programėlės profilį, ne pats maloniausias straipsnis naujienų portale ar per skubėjimą duomenų brokeriams atiduota asmeninė informacija.
Stebuklingo mygtuko, pradanginančio visą šią informaciją, nėra, bet internetinį įvaizdį galime smarkiai pagerinti ištrynę senas paskyras, paprašę „Google“ išimti įrašus paieškoje ar tiesiog pasinaudoję tam skirtomis specializuotomis paslaugomis.
Posakiai, kad internetas apie mus žino daugiau už mus pačius, nėra laužti iš piršto, o kad tuo įsitikintumėte pakanka „pasigūglinti“ savo vardą, pavardę ar dažnai naudojamą slapyvardį – didelė tikimybė, jog nustebsite ten esančios informacijos detalumu ir kiekiu. Tačiau kad ir kaip norėtumėte, vargu, ar pajėgsite prisiminti visus atvejus, kam ir kada patikėjote savo duomenis.
Jeigu naudojate tokias slaptažodžių tvarkykles, kaip „1Password“, „Dashlane“ ar „iCloud Keychain“, jų nustatymuose nesunkiai galite rasti sąrašą internetinių puslapių, kurių prisijungimo vardą ir slaptažodį esate išsisaugoję. Jei šių įrankių nenaudojate, galima išbandyti „SayMine“ paslaugą, gebančią surasti visus jūsų internetinius prisijungimus ir priminti, kiek daug nenaudojamų paskyrų esate susikūręs.
Prisijungus prie galimai dar mokyklos laikus menančių socialinių profilių ar vos vienąkart panaudotų e. komercijos puslapių paskyrų, reikėtų apsilankyti privatumo nustatymuose bei ten surasti opciją panaikinti šią internetinę „iškaseną“. Ištrinti „Facebook“ galite privatumo parinktyse susiradę „Your Facebook information“, spustelėję „Deactivation and deletion“ ir tai patvirtinus „Delete account“ paspaudimu. Seną „Gmail“ paskyrą panaikinti galima „myaccount.google.com“ puslapyje apsilankius „Duomenys ir suasmeninimas“ – „Paslaugos arba paskyros ištrynimas“ – „Google“ paskyros ištrynimas“ – „Ištrinti paskyrą“.
Senų paskyrų ištrynimas gali teigiamai prisidėti prie jūsų privatumo didinimo, tačiau dalies su jomis susijusių duomenų pašalinti tiesiog neįmanoma, nes juos savo nuosavybėn paėmė jais prekiaujantys brokeriai. Tiesa ta, jog nemaža dalis internetinių puslapių seka kone kiekvieną mūsų žingsnį ir šią informaciją parduoda įvairioms suinteresuotoms pusėms, o mes pernelyg nesigilindami tai patvirtiname neskaitydami skaitmeninių platformų privatumo politikų ir tiesiog sudėliodami varneles.
Gera žinia, kad rinkoje egzistuoja puslapių ir programėlių, kurie gali automatizuotai surasti tokius į netinkamas rankas patekusius duomenis, kaip elektroninis paštas, namų adresas ar gimimo data, bei keliais paspaudimais visiems brokeriams vienu metu išsiųsti prašymus šią informaciją ištrinti. Tarp tokių paslaugų galima paminėti „Incogni“, „DeleteMe“ bei „Privacy Bee“. Dauguma jų yra mokamos, tačiau daugeliu atvejų jomis gali pakakti pasinaudoti vos vieną ar porą kartų per metus.
Nors šiandien sakoma, kad jei tavęs nėra „Google“, tavęs nėra niekur, tam tikrais atvejais pastarasis variantas gali atrodyti kur kas patraukliau. Galbūt daugelį jūsų potencialių darbdavių atbaido neapdairus daugybės metų senumo skelbimas pažinčių svetainėje, o galbūt jūsų nedžiugina viešai skelbiami mėgstamos sporto šakos mėgėjiškų rungtynių rezultatai – bent jau teoriškai „Google“ gali padėti visiems šiems paieškos rezultatams dingti.
„Google“ paieškos langelyje suvedus „Personal Information Removal Request Form“ ir užpildžius formą, galima tikėtis, vieną dieną ši nemaloni su jumis susijusi informacija tiesiog dings iš paieškos. Žinoma, tai neįvyks per naktį, palūkėti gali tekti ir keletą mėnesių, o dėl informacijos pašalinimo tenka kreiptis ir į ją paskelbusį internetinį puslapį. Tačiau, turint omenyje, kaip smarkiai tai gali pagerinti asmeninį įvaizdį internete, išbandyti laimę tikrai verta.
Vieša paslaptis, kad už naudojimąsi nemokamais socialiniais tinklais, žaidimais ir turinio platformomis „atsiskaitome“ leisdami komerciniais tikslais naudoti savo asmeninę informaciją. „Android“ įrenginyje tam užkirsti kelią galime nustatymuose panaikinę aplikacijos veikimui nebūtinus leidimus, pavyzdžiui, žaidimo prieigą prie nuotraukų galerijos, o „iPhone“ – nustatymų „Privacy & Security“ skiltyje spustelėję „Tracking“ ir patikrinę, ar programėlei išjungtas leidimas mus sekti.
Kompiuteryje savo privatumą saugoti galime naudodami „Brave“ ar kitą specialią naršyklę, kuri internetinių puslapių kūrėjams neleis slapta išsaugoti „sausainiukų“ (angl. cookies) ir įvairių sekimo pagalbininkų, leidžiančių sekti jūsų veiklą ir vėliau tai panaudoti suasmenintų reklamų rodymui.
Iš interneto platybių pašalinus jautrią ar nemalonią asmeninę informaciją, vertėtų nebekartoti tų pačių privatumo užtikrinimo klaidų. Retai lankomose internetinėse parduotuvėse ar svetainėse, kuriomis ruošiamės naudotis tik vieną kartą, rekomenduojame nesikurti paskyros ir naudoti galimybę jungtis kaip svečiui. Nesant tokios galimybės, galima pasinaudoti vienkartiniais el. pašto adresais. 10minutemail.com ir kitos panašios svetainės leidžia gauti registracijai reikalingus patvirtinimo kodus, o po 10 min. šiuos panaudotus el. pašto adresus sunaikina.
Taip dingsta galimybė jūsų asmeninius duomenis susisieti su jūsų veikla konkrečiame internetiniame puslapyje, visą šią informaciją kažkur kaupti bei vėliau panaudoti įkyrioms reklamoms, brukalams ar net įtikinamoms „phishing“ atakoms.