Atšilus orams, kaip ir kiekvienais metais, padaugėja pramoginių, kultūrinių, verslo ir edukacinių renginių.
Nors organizatoriai stengiasi apgalvoti kiekvieną renginio detalę, teisiniai reikalavimai ir susijusios rizikos – dažnai pamirštami. Vis dėlto, nesilaikant konkurencijos, reklamos, asmens privatumo, intelektinės nuosavybės ir kitų teisinių reikalavimų gali grėsti nemalonumai ir nemenkos baudos.
Renginių organizatoriai negali riboti konkurencijos
Nors gali atrodyti, kad organizatoriai patys sprendžia, kas ir kokiomis sąlygomis gali dalyvauti renginyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti – svarbu, kad nustatant kriterijus dalyviams nebūtų ribojama sąžininga konkurencija.
Verta paminėti neseną atvejį, kai Konkurencijos taryba įspėjo konferencijų centrą „Litexpo“ ir šalies aukštąsias mokyklas dėl to, kad metų pradžioje rengtoje parodoje apie studijas galimai bendru organizatorių ir dalyvių susitarimu buvo bandoma užkirsti kelią joje dalyvauti užsienio universitetams. Konkurencijos tarybos vertinimu, neleidžiant parodoje dalyvauti užsienio aukštojo mokslo įstaigoms galėjo būti ribojama konkurencija. Taryba pabrėžė, kad konkuruojantys ūkio subjektai turi laikytis sąžiningos konkurencijos principų ir kiekvienas savarankiškai spręsti dėl savo elgesio rinkoje, įskaitant ir tai, kokiose parodose bei kokiomis sąlygomis dalyvauti ar nedalyvauti.
Šis pavyzdys rodo, kad tam tikri bendri susitarimai ar taikomi ribojimai dėl dalyvavimo renginiuose gali būti traktuojami kaip kolektyvinis boikotas ir pažeisti Konkurencijos įstatymą. Galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus reikia vertinti ypač atidžiai, nes įmonės rizikuoja būti nubausta nemenkomis baudomis, kurios gali siekti iki 10 proc. pažeidėjo įmonių grupės metinės pasaulinės apyvartos.
Konkurencijos tarybai klausimų taip pat gali kilti ir dėl renginio organizavimui suteiktos paramos. Jei tokią parama suteikia valstybės įstaigos, ji turi būti atitinkamai įteisinama. Kitu atveju parama gali būti pripažinta neteisėta ir gali būti su palūkanomis išieškota iš paramos gavėjo. Pavyzdžiui, prieš keletą metų perspėjimą dėl to gavo Kauno miesto savivaldybė, suteikusi tinkamai neįteisintą 45 tūkst. eurų paramą muzikinio renginio „M. A. M. A.“ organizatoriams.
Renginius reikia reklamuoti atsakingai
Renginių organizatoriams taip pat svarbu nepažeisti Reklamos įstatymo. Juo draudžiama reklama, kuria žeminami žmogaus garbė ir orumas, pažeidžiami visuomenės moralės principai ar kurstoma neapykanta ir diskriminacija, taip pat be fizinio asmens sutikimo minimi jo vardas ir pavardė, niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių simboliai. Riba, kurios nevalia peržengti, neretai yra ypač subtili – tereikia prisiminti prieš keletą metų daug diskusijų sukėlusį dizainerio Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos pristatymo atvejį , kai reklamoje buvo panaudoti Jėzaus ir Marijos personažai.
Norint išvengti galimų skundų ir baudų reklamuojant renginius, reikia įsivertinti, ar reklamos idėja nepažeis teisės aktų reikalavimų, nes Reklamos įstatymo pažeidimas gali baigtis ir 100 tūkst. eurų siekiančia bauda.
Bėdų gali pridaryti tabako gaminių ir alkoholio reklama
Taip pat svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje yra draudžiama tabako gaminių ir alkoholio reklama. Už šio draudimo pažeidimą įmonėms gresia nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų baudos. Alkoholio ir tabako negalima reklamuoti net ir netiesiogiai – pavyzdžiui, pasitelkiant nuomonės formuotojus.
Jei renginyje dalyvaujantis nuomonės formuotoja(s) socialinės medijos kanaluose pateikia fotografijas, vaizdinę medžiagą ar transliacijas, kur yra atpažįstami tam tikri alkoholiniai gėrimai ar jų prekės ženklai, tai gali būti traktuojama kaip alkoholio reklamos draudimo pažeidimas. Į tokius atvejus ypač griežtai žiūrima, jei už šios medžiagos paskelbimą asmuo gavo ar ateityje gaus finansinės arba kitokios naudos. Alkoholio reklamos įstatymo pažeidimas gali būti nustatomas net ir tada, kai siekiama viešinti informaciją ne apie pačius alkoholinius gėrimus, bet vietas ar renginius, kuriuose jie vartojami, ir tai aiškiai matoma reklaminėje ar užsakomoje komunikacinėje medžiagoje.
Neretai klausimų kyla dėl dažnai gėrimų reklamose naudojamo prierašo „nealkoholinis“.
Teismas yra išaiškinęs, kad nealkoholinis alus, kaip savarankiška produkcija Lietuvos rinkoje, jau yra gerai žinoma ir vidutinio vartotojo atpažįstama. Todėl vien nealkoholinio alaus taros apipavidalinimo, dizaino, užrašų panašumai, alkoholinio alaus reklamos tematikos tęstinumas nealkoholinio alaus reklamoje savaime nereiškia, kad reklamuojant nealkoholinį alų pirmiausiai buvo siekiama didinti to paties gamintojo alkoholinio alaus žinomumą. Kitaip tariant, nealkoholinius gėrimus reklamuoti galima, net jei jų prekės ženklas ar tam tikri reklamos elementai primena ar sutampa su naudojamais to paties gamintojo alkoholiniais gėrimais.
Būtina gerbti dalyvių teisę į atvaizdą
Organizuojant renginius taip pat svarbu žinoti asmens atvaizdo naudojimo taisykles. Visų pirma, jei renginyje yra filmuojami ar fotografuojami žmonės ir nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje jie aiškiai atpažįstami, būtina tam gauti šių asmenų sutikimą. Paprastai lengviausias būdas tai padaryti yra ant renginio bilieto nurodyti, kad žmogus dalyvaudamas renginyje sutinka būti filmuojamas ar fotografuojamas.
Tiesa, net ir suteikęs tokį sutikimą fiksuojamas asmuo turi teisę fotografo ar operatoriaus paprašyti, kad nebūtų filmuojamas arba fotografuojamas. Toks pageidavimas privalo būti gerbiamas, išskyrus atvejus, kai fiksuojamas viešas asmuo arba vaizdinė medžiaga padeda atskleisti įstatymų pažeidimus. Be to, savo duotą sutikimą jį filmuoti ar fotografuoti žmogus turi teisę bet kuriuo metu atšaukti ir išlaiko teisę spręsti, kam, kur ir kokiais tikslais leidžia naudoti savo atvaizdą.
Svarbu neužlipti ant intelektinės nuosavybės grėblio
Galiausiai, organizuojant renginius svarbu nepažeisti autorių teisių – pavyzdžiui, viešumoje leidžiant muziką. Net jei tai daroma naudojantis legaliomis platformomis, tokiomis kaip „Spotify“ ar „YouTube“, arba paprasčiausiai grojama radijo stočių muzika, vis vien būtina turėti muzikos kūrinių naudojimo licenciją. Neturint autorių teisių turėtojo leidimo viešai atlikti kūrinį, LATGA galėtų įpareigoti už renginio organizavimą atsakingus asmenis sumokėti atitinkamus mokesčius, jiems taip pat gali grėsti administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.
Intelektinė nuosavybė taip pat turi būti gerbiama ir naudojant tam tikrus prekės ženklus, šūkius, vaizdinius ar grafinio dizaino elementus. Intelektinės nuosavybės teise gali būti saugomi ir tam tikri teksto šriftai, firminis stilius, filmų, vaizdo žaidimų grafiniai elementai, personažai. Juos naudoti be intelektinių teisių turėtojo sutikimo yra draudžiama. Šio aspekto svarbu nepamiršti galvojant apie renginio tematiką, vizualinį stilių, reklamą ir kitas detales. Idėja apie „Simpsonų“ ar „Stranger Things“ tematikos renginį su šiuos populiarius serialus primenančiais vizualiniais sprendimais gali atrodyti išties patraukli, tačiau tai keltų rizikų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos teisės pažeidimo. Už tokius pažeidimus gali grėsti reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius bei nutraukti renginį ar pakeisti jo komunikaciją.
Monika Mališauskaitė-Vaupšienė