Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą.
Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo.
- Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį.
Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc. respondentų savo finansinių įpročių vasarą niekaip nepakeitė.
Populiariausi – konservatyvūs sprendimai
Apklausos metu dalyviai galėjo rinktis ne vieną atsakymą, bet daugiausiai, arba 33 proc., balsų atiteko pastangoms mažinti išlaidas vasarą, o 30 proc. patikino, kad taupė papildomai.
Vasarą išlaidas daugiausiai karpė bedarbiai (44 proc.), pensininkai (40 proc.) ir namų šeimininkės/-ai (37 proc.). Tačiau išlaidas mažinimo linkme peržiūrėjo ir 22 proc. aukščiausio lygio vadovų, kurių pajamos nepalyginamai didesnės nei pirmųjų dviejų respondentų grupių. Papildomą taupymą ir vėl rinkosi daugiausiai bedarbių (38 proc.) bei pensininkų (35 proc.).
Didžiausią spaudimą patiria uždirbantys mažiausiai
Akivaizdu, kad brangymetis skaudžiausiai atsiliepia uždirbantiems mažiausiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui sudaro iki 300 eurų. Jie daugiausiai taupo, karpo išlaidas (po 32 proc.), beveik kas penktas vasarą bandė užsidirbti papildomai.
Tuose namų ūkiuose, kurių vienam nariui mėnesio pajamos viršijo 700 eurų, didžiausia dalis (43 proc.) leido savo finansiniame elgesyje nekeisti nieko. Tačiau po 29 proc. jų ir labiau taupė, ir net karpė išlaidas, 16 proc. bandė užsidirbti papildomai.
Šią apklausą, kurią inicijavo Medicinos bankas, „Spinter tyrimai“ atliko rugpjūčio 25-rugsėjo 2 dienomis, dalyvavo 1 tūkst. 6 respondentai nuo 18 iki 75 metų.