Vandens kelių direkcija turi ambicingą planą per penkerius metus atgaivinti laivybą Nemuno aukštupiu nuo Kauno iki Druskininkų.
Direkcija gilina vagą, o Nemuno pakrančių savivaldybėms teks sukurs infrastruktūrą, kad čia galėtų dirbti verslas. Direkcija žada ir finansinę pagalbą. Tiesa, tik tuo atveju, jei savivaldybės turės viziją. Šios žada naudotis ir Europos fondais.
Prieš daugiau nei dešimt metų aukštupyje pastatytos prieplaukos merdi, mat laivams plaukti didžiausia šalies upe sudėtinga dėl gylio trūkumo, todėl minėtoji direkcija nusprendė gilinti upės vagą.
Žemsiurbė jau juda nuo Birštono Alytaus link.
Kol vaga bus išgilinta verslininkai, direkcijos ir Alytaus miesto, rajono vadovai aptarė laivybos perspektyvas.
Keliones baidarėmis Nemunu organizuojantis Jonas Balčius sako, kad kol kas įrengtos prieplaukos merdi, o tie, kas turi laivelius, neturi galimybės juos prišvartuoti ilgesniam laikui, todėl kaskart turi išsivežti, prieplaukose nėra tualetų, o lankytinas vietas turistai praplaukia, mat šios… nepažymėtos.
Patirties Nemuno turizmo srityje įgijęs J. Balčius mano, kad Alytuje prie jau įrengtos prieplaukos turėtų būti ir nedidelis uostas laivams laikyti. Esą čia pat miesto centras, kavinės. Tuo tarpu Alytaus miesto meras N. Cesiulis tokį objektą regi prie Baltosios rožės tilto čia norėtų ir dar vienos prieplaukos.
Susitikimo metu svarstyta ir galimybė plukdyti krovinius upe. Tiesa, tam reikėtų pramoninio uosto ir šliuzo ties Kauno hidroakumuliacine elektrine.
937 kilometrų ilgio Nemunas Lietuvos teritorija driekiasi 359 km. Upė, ištekanti iš Baltarusijos teritorijos, jungiasi su Augustavo kanalais Lenkijoje.