Pradedant verslą, vienas svarbiausių jo pradžios etapų- tinkamos verslo formos pasirinkimas. Šiuo metu, mažoji bendrija (MB) bei individuali veikla (IV), 2 populiariausi pasirinkimai įteisinti savo veiklą tarp pradedančių smulkiųjų verslininkų. Renkantis tarp šių variantų, itin svarbu įvertinti visus niuansus, kurie tinkamai neįvertinti verslo vystymo procese gali sukelti neplanuotų rūpesčių. Taigi, mažoji bendrija ar individuali veikla? Kurią verslo formą rinktis pradedant kelią verslo pasaulyje? Tiek vienas, tiek kitas veiklos įteisinimo būdas turi savų pliusų bei savų minusų. „Start Business“ komandos parašytas straipsnis apataria pagrindinius skirtumus tarp individualios veiklos ir mažosios bendrijos steigimo bei kada ir kokią veiklos įteisinimo formą rinktis pravarčiau.
Apie individualią veiklą
Individuali veikla – savarankiška veikla, kuri yra vykdoma fizinio asmens ir kuria siekiama gauti pelno ar kitos ekonominės naudos. Veikla įforminama individualios veiklos pažyma. Individualios veiklos pažyma išduodama užpildžius prašymą VMI. Taigi, norint vykdyti individualią veiklą, juridinis asmuo nesteigiamas.
Individualios veiklos apskaita itin nesudėtinga ir daug paprastesnė nei mažosios bendrijos, tačiau mokesčių mokėjimo išvengti nepavyks. Vykdant individualią veiklą susiduriama su šiais mokesčiais:
- GPM- jei metinė uždirbto pelno suma neviršija 20 000 eurų- taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas. Pelnui viršijus 20 000 eurų, mokamas GPM tarifo dydis proporcingai didėja, pasiekus 35 000 eurų arba didesnį pelną GPM tarifas- 15 proc.
- VSD ir PSD įmokos- VSD įmokai taikomas 12,52 proc. tarifas, o PSD įmokoms taikomas 6,98 proc. tarifas nuo tą mėnesį galiojančio MMA. Mokesčiai mokami nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų.
- PVM- prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda per metus viršijus 45 000 eurų pajamų sumą. PVM tarifas – 21 proc.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog dirbant pagal individualios veiklos pažymą visus reikalingus mokėti mokesčius privalo pasiskaičiuoti, deklaruoti bei susimokėti pats veiklos vykdytojas.
Individuali veikla privalumai ir trūkumai
Pagrindiniai individualios veiklos privalumai:
- labai lengva įregistruoti, veiklos įregistravimas nemokamas;
- itin paprasta buhalterinė apskaita;
- veikla nutraukiama taip pat greitai ir paprastai kaip ir įregistruojama.
Ryškiausi individualios veiklos minusai:
- asmeninė veiklos vykdytojo atsakomybė už visus finansinius įsipareigojimus;
- tinka tik itin smulkiam verslui vystyti, nes plečiantis veiklai vis vien teks kurti mažąją bendriją arba UAB;
- uždirbant didesnes ir stabilias pajamas MB mokesčiai būtų mažesni nei vykdant individualią veiklą.
Apie mažąją bendriją
Mažoji bendrija – tarp individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės esantis įmonės variantas. Mažąją bendriją steigti gali ne daugiau kaip 10 steigėjų, kurie privalo būti fiziniai asmenys. Pradinis kapitalas mažosios bendrijos steigimui neprivalomas.
Vienas svarbiausių aspektų, renkantis veiklos formą- mokesčiai. Mažoji bendrija bei jos nariai susiduria su šiais pagrindiniais mokesčiais:
- Pelno mokestis- standartinis pelno mokesčio tarifas 15 proc., tačiau neviršijant vidutinio 10 darbuotojų skaičiaus ir 300 000 eurų pajamų per metus gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas. Taikant lengvatinį 5 proc. tarifą taip pat svarbu, jog bendrijos nariai kitose įmonėse neturėtų daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pirmaisiais veiklos metais mažajai bendrijai taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
- PSD ir VSD įmokos Sodrai- mokama nuo pusės sumos išsiimtos asmeniniams poreikiams. PSD tarifas- 6,98 proc., VSD tarifas- 13,83 proc. (jei papildomai kaupiama pensija- 16,83 proc.).
- GPM- prievolė mažosios bendrijos nariui sumokėti GPM atsiranda gavus pajamas iš mažosios bendrijos veiklos. Vadovo atlyginimas apmokestinamas 15 proc. tarifu, pelno išmokėjimas bendrijos nariams taip pat apmokestinamas 15 proc. tarifu, o jei lėšos išimamos asmeniniams poreikiams jos apmokestinamos 20 proc. tarifu.
- PVM- standartinis tarifas- 21 proc., mokamas tik tuo atveju jei mažosios bendrijos metinės pajamos viršija 45 000 eurų sumą arba iš užsienio valstybių įsigytų prekių suma viršija 14 000 eurų sumą.
- Nekilnojamojo turto mokestis- 0,5- 3 proc. tarifas, mokamas tik jei įmonė turi registruoto nekilnojamojo turto.
Mažoji bendrija privalumai ir trūkumai
Galima įvardinti tokius mažosios bendrijos privalumus:
- steigiant mažąją bendriją, nereikalingas pradinis kapitalas;
- ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (bendrijos nariai neatsako asmeniniu turtu už įmonės mokestines prievoles ir įsipareigojimus);
- esant poreikiui, mažoji bendrija paprastai perorganizuojama į uždarąją akcinę bendrovę.
Gali būti išskiriami šie mažosios bendrijos trūkumai:
- neturint pakankamai žinių buhalterijos srityje, tiks samdyti buhalterį ar buhalterinių paslaugų įmonę, kadangi mažosios bendrijos buhalterija pakankami paini;
- bendrijos steigėjais bei nariais gali būti tik fiziniai asmenys;
- mažosios bendrijos likvidavimas ganėtinai ilgai ir sudėtingas.
Visgi, individuali veikla ar mažoji bendrija?
Turbūt didžiausias ir ryškiausias skirtumas tarp individualios veiklos ir mažosios bendrijos tai, jog mažoji bendrija yra juridinis asmuo, o tuo tarpu vykdant individualią veiklą jos vykdytojas dirba kaip privatus asmuo. Iš šio skirtumo seka kitas labai svarbus aspektas- vykdant individualią veiklą asmeninis turtas nėra apsaugotas ir juo rizikuojama atsakyti už individualios veiklos finansinius įsipareigojimus.
Nesunku pastebėti, jog individualią veiklą pradėti vykdyti yra žymiai paprasčiau už susidūrimą su įmonių steigimo procedūromis. Individualią veiklą žymiai paprasčiau įregistruoti bei administruoti. Tačiau atkreipus dėmesį į mokesčių dydžius, galime pastebėti, jog kuo didesnis individualios veiklos uždarbis, tuo didesnių VSD bei PSD įmokų našta krenta ant veiklos vykdytojo pečių. Pelnui viršijus 20 000 eurų per metus sumą pakyla ir GPM mokesčio tarifas. Taigi, verčiantis individualia veikla ir augant uždirbamam pelnui, proporcingai auga ir mokami mokesčiai. Tuo metu įsteigus mažąją bendriją jos nariai gaus žymiai lankstesnes sąlygas išsimokėti savo uždirbtam pelnui. Žinoma, mažosios bendrijos neišvengia pelno mokesčio, tačiau naudojantis mokestine lengvata jis mokamas 0 proc. tarifu (pirmuosius veiklos metus), o vėliau lengvatiniu 5 proc. tarifu.
Mažoji bendrija yra juridinis asmuo ir jos steigimas reikalauja daugiau resursų bei pasiruošimo. Likviduoti mažosios bendrijos veiklą taip pat daug sudėtingiau nei nutraukti individualią veiklą. Siekiant nutraukti individualią veiklą, pakanka pateikti prašymą VMI sistemoje. Norint likviduoti mažąją bendriją tektų susidurti su daugybe procedūrų.
Individuali veikla paprastas bei greitas veiklos įteisinimo kelias, tai ir yra pagrindis šios verslo formos privalumas, galima pradėti vykdyti veiklą iš karto vos tik gavus pažymą apie galėjimą ją vykdyti. Tačiau dar vienas svarbus aspektas, kurį reikia apsvarstyti, tai būsima verslo plėtra. Individuali veikla tikrai nėra pati priimtiniausia verslo forma siekiant plėtoti verslą, ieškoti investuotojų bei partnerių.