Netoli Alytaus, prie Birštono, esančią Škėvonių gūbrio atodangą nuo šiol bus patogiau pasiekti pėsčiomis ar dviračiu ir gėrėtis kvapą gniaužiančia Nemuno upės panorama.
Nemuno kilpų regioninio parko lankytojams atvertas naujai pritaikytas lankymui Škėvonių gūbrio pažintinis takas, praneša Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Škėvonių atodangoje lankytojų patogumui ir saugumui pakeistos nusidėvėjusios apžvalgos aikštelės konstrukcijos, šlaitų atitvarai, įrengtas naujas pažintinis takas, kurį papildo atokvėpio vietos, 10 metrų ilgio gūbrio maketas.
Naujai pritaikytame lankymui Škėvonių gūbrio pažintiniame take veikia skaičiuotuvas, kuris fiksuoja lankytojų skaičių.
Atnaujintas Škėvonių gūbrio takas jau veikia ir yra atviras lankytojams. VSTT pažintį su Nemuno kilpų regioniniu parku kviečia pradėti regioninio parko lankytojų centre, po to keliaujant promenada palei Nemuną užlipti ant pritaikymo lankymui Vytauto kalno, nužingsniuoti iki aukščiausio Lietuvoje Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokšto ir tuomet aplankyti Škėvonių gūbrio taką.
- Škėvonių atodanga – ledynmečio pabaigoje susiformavęs gamtos paminklas, įtrauktas į vertingiausių Šiaurės vakarų Europos geologinių objektų sąrašą.
Atodanga ypač svarbi gamtamoksliniu požiūriu dėl išlikusios tarpledynmečio dūlėjimo plutos, todėl jos prieigos atnaujintos siekiant išsaugoti ir sudaryti palankias sąlygas keliautojams susipažinti su Škėvonių geomorfologinio draustinio kraštovaizdžiu.
Tai puiki vieta pasigrožėti Nemuno ir jo pakrančių panorama. Daugiau nei pusę kilometro besidriekiantis atodangos skardis aukščiausioje vietoje siekia net 33 metrų aukštį. Siauriausioje vietoje gūbrio plotis yra mažiau nei 100 metrų, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 metrų.
Toje vietoje, kur Nemuno vandenys intensyviai ardė Škėvonių gūbrio šlaitą, susiformavo 31 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečių nuogulų sluoksniai. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečio nuogulų sluoksniai. Dūlėjimo plutos sluoksnis siekia 1-2,5 m (maždaug 5 m virš vandens aukštyje matoma rausvai ruda ir gelsva juosta). Dūlėjimo plutos buvimas stratigrafams padeda nustatyti vidurinio ir viršutinio pleistoceno uolienų ribą, padeda pažinti tarpledynmečio kraštovaizdžio paleogeografines sąlygas. Atodanga išvaizdi, tačiau geriausia ja grožėtis plaukiant Nemunu arba nuo kito upės kranto, Giraitiškės poilsiavietės. Ant atodangos yra regykla, nuo kurios atsiveria įspūdingi Nemuno ir jo slėnio vaizdai.