„Šį savaitgalį siūlome susipažinti su ypatinga Lietuvos saugoma teritorija – Nemuno kilpų regioniniu parku ir didžiosiomis Nemuno kilpomis“, – kviečia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Išskirtinis Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdis lėmė upės pakrančių gyventojų ilgą, sudėtingą ir įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. Išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį.
Nedidelėje vos 250 kv. km ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus.
Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai.
Šių vietų unikalumą padeda atskleisti Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija, skirta įvairaus amžiaus lankytojams.
Apsilankę joje sužinosite, kodėl kilpinėja Nemunas, kokios anomalijos būdingos šiai vietovei ir kuo unikalus reljefas, kas slypi miškų ir vandens karalystėse.
Lankytojų centro ekspozicijoje pasakojama ir apie žmonių gyvenimą prie upės, kultūrinį palikimą, verslus bei kitus įdomius dalykus.
- Seniausi lankytojų centro eksponatai skaičiuoja savo amžių ne dešimtimis ar tūkstančiais, o milijonais metų.
Tarsi milžinai galėsite ranka paglostyti kalveles, įdubas, upių slėnius, pasigrožėti šių vietovių kraštovaizdžiu iš paukščio skrydžio. Galbūt jus nudžiugins kelionių maršrutai, žaidimai, dėlionės – per juos geriau pažinsite gamtos turtus.
Lankytojų centre veikia ekspozicija „Didžiosios Nemuno kilpos“.
Didžiosios Nemuno kilpos yra geologinis-hidrografinis reiškinys, unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Išskirtinis Nemuno slėnis pasidabinęs daugybe aukštų atodangų, skardžių, raguvų ir griovų.
Nemune vis dar formuojasi naujos salos. Slėnyje yra unikalus Škėvonių gūbrys, eroziniai atragiai, dubumos.
Nuostabus Verknės slėnis. Didžiosios Nemuno kilpos juosia senųjų girių masyvus.
Toli už Lietuvos ribų garsėja Punios šilas, išlaikęs pirmykščių šalies miškų bruožus.
Punios ir Prienų šiluose auga aukščiausi Lietuvoje medžiai. Čia – ir Degsnės maumedynas.
