Narcizas – gėlė, kuria kartais pravardžiuojamasi, taip pavadinant egoistus, savimylas žmones, tačiau ne Druskininkuose. Gausiai žydintys narcizai per kelias dienas sutraukė, žavi minias į kurortą atvykusių.
Nors Druskininkų orai šį savaitgalį nelepino, buvo debesuota, vėjuota, o krušą ir sniegą keitė pragiedruliai su retkarčiais nusišypsančia saulute, juntamoji temperatūra tesiekė vos 2 °C šilumos.
Didžiausia minia judėjo dr. Bronislovo Lubio vardo alėja, nuo Druskonio link Vijūnėlės ežero.
Take tarp žmonių tilpo ir autobusėlis, vežantis muziką.
Gatvės muzikantai vietą rado ant laisvų suoliukų – kas grojo dūdele, kas gitara.
Pilnos ar artipilnės buvo Druskininkų svečių srauto centre atsidūrę restoranų terasos – tiek prie Vijūnėlės esančiame „Elinge“, tiek prie Druskonio veikiančio „Etno dvaro”. Čia po prastovų į pilnavertį darbą sugrįžo, matyt, dar ne visas kolektyvas, meniu kol kas nėra čia verdamo alaus ar kraujinių vėdarų bei kitų lietuviškos virtuvės patiekalų.
Tiesa, į minėtą maitinimo vietą sugrįžo ne vien lankytojai, tačiau ir drąsioji varna Šarlotė, vietinė „Etno dvaro” lauko kavinės įžymybė.
Kiek toliau nuo narcizų pievelės atsidariusiems restoranams klientų terasose, panašu, irgi netrūko.
Tiek atsivėrę lauko kavinės, tiek tokie masiniai žmonių susibūrimai, kaip narcizų žydėjimo savaitgalis Druskininkuose – tarsi lakmuso popierėlis atlaisvinamo karantino sąlygose.
„Susirinkus didesniam kiekiui žmonių parko teritorijoje būtina dėvėti kaukes”, – matėsi perspėjimai prie suoliukų, prašymų naudoti veido apsaugas netrūksta ir restoranuose.
Ar kurortas ir jo svečiai tinkamai laikosi pandeminių reikalavimų, o naujojo sezono atidarymo sulauks be grįžintančių suvaržymų, pamatysime artimiausiu metu. Ši tema aktuali ne tik Druskininkams, tačiau ir kitoms Lietuvos vietovėms, kurias gyventojai masiškai, ypatingai po karantininių eismo ribojimų atšaukimo, savaitgaliais renkasi poilsiui bei atgimstančioms pramogoms.