Kol Lietuvoje tik artėja visuotinės informavimo kampanijos apie skiepus startas, Europoje ir pasaulyje aštrėja informaciniai karai, o taip pat – mūšiai dėl galios ir įtakos masinio vakcinavimo sąlygomis. Laimėtojų nėra, bet, kaip visada, garsiai šaukiančių turime.
Vakcinų diplomatija, vakcinų geopolitika ir dar ne vienas terminas buvo įvestas pandemijos metu. Žmonėms, laukiantiems vakcinos, darosi vis sunkiau atsirinkti tai, kas tikra – milžiniški kiekiai dezinformacijos, melagienų ir kitų pseudo naujienų.
Įvaizdis yra viskas, – buvo sakoma sename šūkyje. Akivaizdu, kad ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai reikės įdėti kur kas daugiau pastangų, siekiant įtikinti visuomenę pasirinkta vakcinavimo politika ir jos prioritetais. Ta proga noriu aptarti kelias tendencijas.
Pirma. Mūšiai dėl galios ir įtakos. Masinio vakcinavimo sąlygomis, didieji vakcinų gamintojai ES, JAV, Rusijoje ir Kinijoje pasaulio žemėlapį perbraižo kasdien. Turbūt dažniausiai šiomis dienomis girdime apie Rusijos atstovų skelbiamas ambicijas Europoje. Sputnikizmui kelias skinamas patikrintais propagandos įrankiais ir metodais.
Vakcinų stygiaus akivaizdoje šis veikimo būdas kai kur duoda dividendų. Taip, Slovakijos premjeras asmeniškai sutarė dėl 2 mln. rusiškos vakcinos dozių, nelaukdamas atsakingų šalies institucijų išvadų, ar jos saugios. Taip, Vengrija ir Čekija irgi yra priėmusios sprendimą, bruzda kitos kaimyninės Vidurio Europos šalys.
Vaizdas ES viduje nėra vienodas. Vakcinų poreikis – viena, bet esamos aplinkybės išryškina kai kurių Europos valstybių, tiksliau – jų pavienių politikos lyderių – prioritetus geriau nei įprasti ES darbotvarkės klausimai.
Nevadinsiu to populizmu ar rusiška rulete, bet sprendimai iš skubos (asmeninės naudos?) rizikingi. Stebime desperatiškas Rusijos pusės pastangas pradėti vakcinų gamybą ES, taip tariamai padidinant jos patikimumą. Rusijos propagandos mašina dirbs toliau ir šiame kontekste ES yra kur pasitempti, ypač žinant faktą, kad užsakomi realūs vakarietiškos vakcinos kiekiai Europoje yra šimteriopai didesni nei žadami iš Rytų.
Rusijai ir Kinijai toliau nuožmiai rungiantis dėl dominavimo Vidurio Azijos regione, Europai reikia susitvarkyti savo kieme.
Antra. Mitų griovimas. ES koronaviruso akivaizdoje rūpinasi ne vien europiečių ir pasiturinčių didžiųjų valstybių gyventojų sveikata, nors teigiantys priešingai ir garsiau rėkia.
Faktas toks: ES jau yra skyrusi virš 3 milijardų eurų vakcinų gamybai, siekiant aprūpinti 92 vidutiniškai ir menkiau išsivysčiusias valstybes. ES įnašas į tarptautinę vakcinavimo programą (COVAX) išlieka didžiausias.
Tad stereotipinis įvaizdis, esą ES rūpinasi tik pati savimi, neatspindi tikrovės. Apskritai skaičiuojama, kad virš dviejų trečdalių ES pagaminamų vakcinų yra išvežama už Europos ribų.
Įtampos menkiau išsivysčiusiose valstybėse, neturinčiose prieigos prie trūkstamų vakcinų, išliks. Matyt, nenutils ir kaltinimai didžiosioms Vakarų valstybėms vakcinų nacionalizmu. Beje, čia atsiranda ir vakcinų turizmas, apie kurį neseniai skelbė Moldovos žiniasklaida – iš Moldovos siūloma vykti pasiskiepyti į Rusiją…
Problemas spręsti leis tik didesni jau patvirtintos ir gaminamos saugios vakcinos kiekiai.
Trečia. Viešumas. Lietuvoje visuotinė informacinė kampanija apie vakcinavimą šį pavasarį, matyt, prasidės (aišku, vėluojama). Galima prognozuoti, kad atlaikyti augančius dezinformacijos srautus nebus lengva, ypač viešumoje gausėjant liudijimų apie tariamai tikrą šalutinį vienos ar kitos vakcinos poveikį. Žinoma, visus atvejus reikės nuodugniai tirti – tik daugiau viešumo garantuos žmonių pasitikėjimą.
Ne įvaizdis, o sveikata yra viskas. Šiandien viešumoje toliau besišpilkuojant Lietuvos politikos lyderiams, asmeniškumai nepadeda priartėti prie problemos sprendimo esmės. Bendras atsakomybės prisiėmimas, bendras veikimas – tarsi toks pažadas anksčiau buvo duotas. Apie tai yra lyderystė.
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys
