875 – tiek žmonių Alytuje mirė per praėjusius (2021) metus, tai – daugiau nei 2020 m. (814) ir beveik 30 procentų ženkliau nei 2019 m. (637) ar dar ankstesniais metais (653 – 2016 m., 664 – 2015 m.).
Statistika už 2021 metus mieste pilnai dar nesuvesta, tačiau vertindami 2020 m. ataskaitą, kurią parengė Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, nesunku pastebėti, kad į Lietuvoje prasčiausių savivaldybių (raudonoji zona) grupę patenkame su 18 rodiklių, dar 12 jų atitinkame šalies vidurkį, o su 20 rodiklių priklausome geresniesiems.
Probleminei raudonai zonai Alytus priklauso pagal mirtingumą (nuo piktybinių navikų), savižudybių skaičių, o taip pat sergamumą antrojo tipo cukriniu diabetu, kurio rodiklis 2020 m. (67,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų) yra gerokai didesnis už Lietuvos vidurkį (50,4 atv.). Nuo piktybinių navikų Alytaus mieste 2020 metais mirė 170 gyventojų (151 – 2019 m.), tai irgi viršija šalies vidurkį.
Daugiausiai Alytaus miesto gyventojų 2020 m. (803,2 atv. 100 tūkst. gyv.) mirė nuo kraujotakos ligų (653,9 atv. 2019 m.).
Daug alytiškių mirė nuo leukemijos, limfomos, nuo gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio.
Alytaus miesto gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2020 m. (74,6 metai) buvo mažesnė už Lietuvos vidurkį (75,1 metai).
Kiek alytiškių mirė nuo kovido, skaičius kol kas viešai neskelbiamas, tačiau tokias mirtis suskaičiuoti yra įmanoma, mat jos žymimos atskiru kodu.
Savižudybių skaičius per 2020 m. Alytaus mieste (32) buvo didesnis už Lietuvos vidurkį (21 atv. 100 tūkst. gyventojų).
Kaip ankstesnėse ataskaitose skelbia Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, „savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių, valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį“.