Prieš dvejus metus įkurtas „Lituanicos institutas“ įgauna pagreitį. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį su „Lituanica” iš Čikagos (JAV), atliktą 1933 m., atkartoti ir iki Kauno pabaigti 2023 metais ketinantys instituto aviatoriai atliko vieną pagrindinių darbų.
Įsigytas 1929-ųjų gamybos „Bellanca CH-300“ lėktuvas. Būtent iš šios markės orlaivio S. Darius ir S. Girėnas sukūrė „Lituanicą”, kuri be nusileidimų įveikusi daugiau kaip 6 tūkstančius kilometrų, deja, nukrito buvusios Vokietijos (dabar – Lenkija) teritorijoje ir iki Kauno planuoto maršruto nebaigė.
Legendiniai lakūnai „Bellancą-CH-300“ įsigijo už apytikslę 3 tūkst. JAV dolerių sumą ir 1933 m. skrydžiui rengęsi nuo 1928-ųjų lėktuvą, kuris tradiciškai gali nuskristi apie tūkstantį kilometrų, perdarė į „Lituanicą“, kuri be nutūpimų įveikė daugiau nei šešis kartus ilgesnį atstumą.
„Lituanicos institutas”, kurio planus buvo pristabdžiusi pandemija, pasirengimui turi mažiau laiko, tačiau, skirtingai nei S. Darius ir S. Girėnas, veikia padedamas pakankamai gausių rėmėjų – daugiausiai fizinių asmenų ir kelių organizacijų, kurios institutui iki šios dienos tiesioginiu banko pervedimu jau yra paukoję daugiau nei 7 tūkst. 500 Eur.
Tarp rėmėjų yra ir nemažai alytiškių, o taip pat kelios organizacijos iš Dzūkijos – „Lituanicos instituto” vadovo Gintaro Šiurkaus prieš ketvirtį amžiaus įkurtas Nemunaičio oreivių klubas. Pastarasis naujosios „Lituanicos” idėjai skyrė tūkstantį eurų, asmeniškai pats Gintaras – tris šimtus, visuomeninis sąjūdis „Merkinės piramidė” – šimtą, o pvz., Alytuje veikianti spaustuvė „Diza” – dvidešimt Eur. Jeigu manote, kad tai – labai maža suma, klystate, yra aukotojų, kurie „Lituanicos institutui” skyrė po 10, 20, 50 centų ar eurą.
Regis, didesnes sumas aukojo Lietuvos politikai – vieną tūkstantį ir dar penkiasdešimt eurų – Rolandas Paksas, penkis šimtus – Vytenis Povilas Andriukaitis, tačiau jo bendrapartietis Česlovas Juršėnas buvo taupesnis (8 Eur), kaip ir buvęs premjeras Gediminas Vagnorius (5 Eur).
Savęs labai nenuskriaudė po 10 Eur naujam „Lituanicos” skrydžiui skyrę Laima Andrikienė, Vytautas Landsbergis, iš Alytaus krašto kilęs verslininkas Tautvydas Barštys, buvęs Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla, kino režisierius Emilis Vėlyvis ir daugelis kitų, tarp kurių – ir G. Šiurkaus žmona Irene, parėmusi pati pirmoji.
Pasak, paramos projektui „Lituanica 2023” koordinatoriaus G. Šiurkaus, ne tiek svarbu, kokią sumą skiria vienas ar kitas žmogus, esmė – kad aukoja ir savo pavyzdžiu tai kviečia daryti kitus, o tokių, kurie nepagailėjo bent dešimt centų, sąrašas artėja prie keturių šimtų.
„Bellanca“, laivais atgabenta iš Kanados, jau surinkta ir sėkmingai išmėginta netoli Alytaus esančiame Pociūnų aerodrome. Kai lėktuvas virs nauja „Lituanica” skrydį ja virš Atlanto ketina atlikti keli pilotai iš vienos garsiausių Lietuvos akrobatinio skraidymo grupės „Anbo”.