Su didžiausiais iššūkiais ateityje gali susidurti didžiųjų Alytaus ir Panevėžio miestų bei mažųjų – Raseinių, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybės, o geriausia viešųjų finansų kokybė 2022 m. stebėta Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybėse, tarp mažųjų – Neringoje, Palangoje ir Klaipėdos rajonuose, skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą sudaręs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Tarp didžiųjų savivaldybių didžiausia skolos našta tenka Vilniaus miesto savivaldybei. Už tai ji gavo prasčiausią įvertinimą.
- Perpus mažesnis skolos dydis 2021 m. stebėtas Kauno bei Alytaus miestų savivaldybėse.
Mažiausią skolą, lyginant su prognozuojamomis pajamomis, turi Klaipėdos ir Panevėžio miesto savivaldybės. Jos buvo įvertintos aukščiausiu balu.
Didžiausia skolos našta 2021 m., palyginus su 2020 m., teko Kazlų Rūdos, Neringos ir Birštono savivaldybėms. Pastarojoje skola per metus išaugo labiausiai. Už tai minėtos savivaldybės gavo prasčiausius įvertinimus.
- Birštono savivaldybėje, lyginant su prognozuojamomis pajamomis, skola – 54,8 proc..
Procentine išraiška Birštono savivaldybė lenkia net vieną didžiųjų savivaldybių – Vilniaus miesto.
- Lyginant skolos pokytį nuo 2020 m. iki 2021 m. tarp didžiųjų savivaldybių, labiausiai skolą sumažino Alytaus miesto savivaldybė – beveik 4 proc. punktais.
Alytus gavo aukščiausią įvertinimą pagal šį rodiklį.
Blogiausia situacija stebėta Panevėžio miesto savivaldybėje, kuri pasižymi ryškiausiu skolos prieaugiu – joje skolos santykis su prognozuojamomis pajamomis išaugo daugiau nei 2 proc.
2021 m. skolos lygį labiausiai sumažino Elektrėnų rajono savivaldybė – beveik 10 proc. Nuo jos neatsilieka Pagėgių ir Šalčininkų rajono savivaldybės, kurių skola sumažėjo vidutiniškai apie 10 proc. Šios savivaldybės gavo aukščiausius balus pagal šį rodiklį.
Vidaus sandorių santykio su viešaisiais pirkimais srityje Alytaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės 2021 m. vidaus sandorių nevykdė. Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybės juos vykdyti nustojo. Už tai visos jos gavo aukščiausią įvertinimą. Kauno miesto savivaldybėje vidaus sandorių santykis su viešaisiais pirkimais per
vienerius metus išaugo 28 kartus. Kauno miesto savivaldybė pagal šį rodiklį užėmė žemiausią vietą.
Savarankiškai surenkamų pajamų santykis su valstybės dotacijomis eilutėje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės pagal savarankiškai surenkamas pajamas pasirodė geriausiai – ten jos vidutiniškai sudarė 20 proc. valstybės skiriamų dotacijų10.
- Prasčiausiai indekse pasirodė Šiaulių, Alytaus bei Panevėžio miestų savivaldybės – jos savarankiškų pajamų dalis, lyginant su valstybės dotacijomis, sudaro 10 proc.
Iš mažųjų Neringos savivaldybė savarankiškai surinko 50 proc. pajamų, lyginant su valstybės skiriamomis dotacijomis, ir pasirodė geriausiai tarp mažųjų savivaldybių. Savarankiškų pajamų santykis su valstybės skiriamomis dotacijomis sudarė vidutiniškai 40 proc. Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybėse.
Situacija prasčiausia Šalčininkų, Šilalės rajonų ir Kalvarijos savivaldybėse – šių savarankiškai surenkamos pajamos sudaro vidutiniškai 6 proc., lyginant su valstybės skiriamomis dotacijų.
Savarankiškai surenkamų pajamų santykio su valstybės dotacijomis pokyčio prasme, vertinant didžiąsias savivaldybes, situacija labiausiai pagerėjo Kauno, Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybėse. Jos per metus surinko beveik 10 proc. daugiau savarankiškų pajamų ir užėmė aukščiausias vietas indekse pagal šį rodiklį. Situacija išliko nepakitusi Alytaus, Klaipėdos bei Panevėžio miestuose.
- Tarp visų mažųjų savivaldybių, Druskininkų savivaldybė 2021 m. savo biudžeto padėtį pagerino labiausiai – savarankiškai surenkamos pajamos, lyginant su valstybės skiriamomis dotacijomis, išaugo 1,7 karto.
Šis rodiklis Birštono ir Palangos miesto savivaldybėse išaugo 60 proc. Plungės, Utenos ir Šilalės rajonų savivaldybėse per metus savarankiškai surenkamų pajamų santykis su valstybės dotacijomis krito apie 20 proc. Už tai jos buvo įvertintos prasčiausiu balu.
Daugiausiai materialinių investicijų vienam gyventojui tenka Vilniaus ir Klaipėdos miesto savivaldybėse, kur jos siekia apie 5 tūkst. 500 eurų per metus. Šioms savivaldybėms atitenka aukščiausios indekso pozicijos pagal šį rodiklį. Kauno bei Šiaulių miestuose materialinių investicijų kiekis vienam gyventojui siekia apie 3 tūkst. eurų per metus.
- Prasčiausi rodikliai – Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybėse – materialinių investicijų vienam gyventojui tenka 2 tūkst. eurų ir net mažiau.
Neringos, Kauno rajono ir Vilniaus rajono savivaldybės sulaukia daugiausiai materialinių investicijų, palyginti su kitomis mažosiomis savivaldybėmis – vienam gyventojui tenka beveik 5 tūkst. 500 eurų materialinių investicijų per metus. Dėl to jos užima aukštesnes sąrašo vietas.
- Blogiausia situacija Lazdijų, Skuodo bei Ignalinos rajonų savivaldybėse, kur vienam gyventojui per metus tenka tik 500 eurų materialinių investicijų. Tai stumia savivaldybes į sąrašo galą.
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI), tenkančių vienam gyventojui, srityje daugiausiai TUI 2021 m. sulaukė Vilniaus miesto savivaldybė – beveik 3 kartus daugiau nei antroje vietoje pagal šį rodiklį esanti Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai per metus teko 9 tūkst. eurų TUI vienam gyventojui. Vidutiniškai pasirodė Kauno bei Panevėžio miesto savivaldybės.
- Mažiausiai TUI – tik 1 tūkst. 500 eurų vienam gyventojui, taigi ir paskutinė vieta pagal šį rodiklį – teko Alytaus miesto savivaldybei.
Geriausiai tarp mažųjų savivaldybių pasirodė Mažeikių, Švenčionių ir Kėdainių rajonų savivaldybės. Jose TUI vienam gyventojui 2021 m. vidutiniškai siekė 8 tūkst. eurų.
- Šalčininkų, Lazdijų, Šilalės rajonų savivaldybės atsidūrė sąrašo gale su 100 eurų TUI vienam gyventojui.
Didžiausią, 36 proc. metinį TUI, tenkančių vienam gyventojui, augimą 2021 m. fiksavo Šiaulių miesto savivaldybė. Kone dvigubai mažesnio pokyčio sulaukė Vilniaus, Panevėžio ir Kauno miestų savivaldybės, atsidūrusios sąrašo viduryje. TUI prieaugis mažiausias Klaipėdos bei Alytaus miestų savivaldybėse. Joms atiteko žemiausios indekso pozicijos pagal šį rodiklį.
Grynosios migracijos prasme santykinai daugiausiai gyventojų 2021 m. pritraukė Šiaulių miesto savivaldybė ir užėmė pirmą vietą sąraše. Antroje vietoje – Vilniaus miesto, o trečioje – Klaipėdos miesto savivaldybės.
- Prasčiausi migracijos rodikliai stebimi Panevėžio bei Alytaus miestų savivaldybėse – jose grynoji migracija yra neigiama, t. y. daugiau gyventojų išvyko iš savivaldybės, nei į ją atvyko.
Pagal išduotų/pratęstų verslo liudijimų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, didžiausias skaičius buvo Vilniaus miesto savivaldybėje – arti 40. Pagal šį rodiklį Vilniaus miestą vejasi Klaipėdos miesto savivaldybė. Už tai jos buvo įvertintos aukščiausiu balu.
- Alytaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse situacija panaši – ten verslo liudijimų skaičius 1 tūkst. gyventojų lygus 30.
Tarp didžiųjų savivaldybių situacija 2021 m. labiausiai blogėjo Alytaus, Kauno ir Panevėžio miesto savivaldybėse – jose verslo liudijimų buvo išduota/pratęsta vidutiniškai 12 proc. mažiau nei 2022 m. Likusiose didžiosiose savivaldybėse situacija taip pat pablogėjo, tačiau neženkliai.
Tarp mažųjų savivaldybių aukščiausią vertinimą gavo Neringos savivaldybė, kur 2021 m. buvo išduota/pratęsta išskirtinai daug verslo liudijimų – 250 verslo liudijimų 1 tūkst. gyventojų.
- Antroje ir trečioje sąrašo vietose yra Palangos miesto ir Birštono savivaldybės – jų rodikliai reikšmingai skiriasi nuo pirmos vietos ir yra atitinkamai 95 ir 44.
Pagal išduotų statybų leidimų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, tarp didžiųjų savivaldybių geriausiai įvertintos Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės. Jose 2021 m. buvo išduota daugiausia statybų leidimų – 4,3 leidimų 1 tūkst. gyventojų.
- Sąrašo apačioje atsidūrė Klaipėdos, Alytaus bei Panevėžio miestų savivaldybės, kuriose šis rodiklis buvo lygus 3.
Iš mažųjų savivaldybių labiausiai išsiskyrė Pasvalio rajono, Palangos miesto ir Skuodo rajono savivaldybės. Jose per metus išduodamų statybos leidimų skaičius didėjo 60 proc. Tai lėmė, kad pagal šį rodiklį jos buvo įvertintos geriausiai.
- Neringos, Druskininkų ir Joniškio rajono savivaldybės statybos leidimų išdavė vidutiniškai 30 proc. mažiau. Šios savivaldybės gavo žemiausius balus.
Aukščiausias vietas užima tos savivaldybės, kurios palaiko žemus skolos lygius, nevykdo vidaus sandorių, didina savarankiškai surenkamų pajamų apimtis. Taip pat ir tos, kurios sudaro palankią investicinę aplinką savo viduje. Tai atsispindi dideliu išduodamų statybos leidimų bei verslo liudijimų skaičiumi, privačių ir užsienio investicijų augimu bei didėjančiais atvykstančių gyventi žmonių skaičiais.
Tarp geriausių didžiųjų savivaldybių rikiuojasi Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos miestų, o tarp mažųjų – Neringos, Palangos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės.
- Žemiausias vietas užima didžiosios Kauno, Alytaus bei Panevėžio miestų savivaldybės, o tarp mažųjų – Raseinių, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybės.
Žemi balai didžiosioms savivaldybėms teko už vidaus sandorių vykdymą ir per menką dėmesį investicijoms.
- Kauno, Alytaus ir Panevėžio miestų savivaldybės atsidūrė tarp prasčiausiai įvertintų didžiųjų savivaldybių.
Alytaus ir Panevėžio miestų savivaldybių žemą padėtį sąraše lėmė prasti investicinės aplinkos rodiklių įvertinimai. Jose materialinių ir užsienio investicijų apimtys 2021 m. buvo mažiausios, lyginant su kitomis didžiosiomis savivaldybėmis. Šios savivaldybės taip pat išdavė sąlyginai mažiau statybų leidimų bei verslo liudijimų nei kitos.
Didžiausią įtaką jų padėčiai darė migracijos rodiklis.
- Alytaus ir Panevėžio miestus paliko daugiau žmonių, nei į juos atvyko, kai į kitas didžiąsias savivaldybes daugiau gyventojų atvyko.
Mažąsias savivaldybes žemyn smukdo prasta investicinė aplinka. Dvi prasčiausiai įvertintos mažosios savivaldybės – Kelmės ir Šilalės rajonų – 2021 m. išlaikė skolą mažesnę už vidurkį ir ją mažino. Trečioje nuo galo Raseinių rajono savivaldybėje skola siekė 33 proc. prognozuojamų pajamų.
- Skolos dydžiu jas lenkė Birštono savivaldybė – 2021 m. jos skola siekė 55 proc. prognozuojamų pajamų ir pavojingai artėjo prie fiskalinės drausmės įstatymo nustatytos 60 proc. ribos.
PATIKSLINTA
LLRI Alytausgidas.lt redakcijai patikslino, kad Alytaus miesto savivaldybės vieta indekse išliko tokia pati, keitėsi tik balas – pagal atnaujintus duomenis Alytaus m. savivaldybė surinko 38 balus, lyginant su prieš tai surinktais 48. Taip atsitiko todėl, kad perskaičiavus balus, kitos savivaldybės pasirodė geriau. Kalbant apie Alytaus rajoną, jo pozicija atnaujintame indekse pasislinko iš 7-os į 8-ąją, tačiau balų skaičius nesikeitė.