Šio pavasario sausra ir kritulių stygius sudarė palankias sąlygas masiniams spygliuočių medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų židiniams plisti.
Siekiant išvengti šių vabzdžių plitimo, miškininkai intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones.
Ženklus pagausėjimas nustatytas vykdant metinę žievėgraužio tipografo stebėseną.
Birželio 20-22 dienomis buvo atlikta į gaudykles pakliuvusių šių skraidančių vabalų apskaita. Bendras žievėgraužio tipografo skaitlingumas padidėjo visuose regionuose, kuriuose vykdoma stebėsena.
Daugiau nei dvigubai žievėgraužio tipografo populiacija išaugo vienuolikoje regionų, suskaičiavo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai.
- Šiemet sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis fiksuojama 40 metų ir vyresniuose Lietuvos eglynuose.
Šių metų pavasarį vyravus karštiems ir sausiems orams, aukšta temperatūra ir lietaus nebuvimas lėmė pagrindinio eglynų kenkėjo žievėgraužio tipografo pagausėjimą – agresyviai puolami žali eglių medžiai, vėjavartos bei vėjalaužos.
Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo užfiksuota gausiausia žievėgraužio tipografo populiacija per visą 20 metų stebėjimų laikotarpį (stebėsena vykdoma nuo 2003 metų), šiemet vabalų sugauta vidutiniškai 47 procentais daugiau.
- Tai rodo, kad žievėgraužio tipografo populiacija nuo labai negausaus lygio pasiekė rekordines aukštumas.
Vien per šių metų birželio pirmas dvi dekadas valstybiniuose miškuose žievėgraužio tipografo pakenkimo židinių buvo registruota net 473 ha plote. Ten dėl kenkėjo apnikimo nudžiūvo beveik 100 tūkstančių kietmetrių eglių.
Toks kiekis yra beveik 5 kartus didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį.
Tokį pagausėjimą lėmė trejus metus pasikartojantys sausų ir kaitrių orų laikotarpiai, pernai rugpjūčio mėnesį vyravę ekstremaliai karšti ir sausi orai bei šių metų balandžio – birželio sausi ir saulėti orai.
Žievėgraužis tipografas yra ypač pavojingas miško kenkėjas. Lietuvoje iš visų miško kenkėjų jis gali padaryti didžiausią žalą. Šie vabalai apninka paprastąją eglę, retais atvejais – kitų rūšių egles, pušį, pocūgę, maumedį ir, maitindamiesi, išgraužia po jų žieve takus. Taip jie pažeidžia gyvybiškai svarbius audinius, kuriais medis apsirūpina maisto medžiagomis. Tuomet jau lieka tik laiko klausimas, kada šių kinivarpų apnikti medžiai nudžius.
- Šie vabalai dar platina ir patogeninius Ophiostoma ir Ceratocystis grybus, sukeliančius medienos mėlynavimą ir puvinius, tuo pagreitindami medžio žūtį.
Pušys atsparesnės spyglių netekimui už egles, todėl net 100 proc. nugraužus spyglius ir dalį pumpurų, pušų lajos atsinaujina. Jeigu spygliai nugraužiami antrus ar trečius metus iš eilės, medžiai ar jų lajų viršūnės pradeda džiūti.
PAPILDYTA
Kaip Alytaugidas.lt redakciją informavo VMU miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas, Alytaus apskrityje eglių liemenų kenkėjo, žievėgraužio tipografo, skraidančių vabalų suaugėlių pirmos kartos (pirmos generacijos) skaitlingumas priskiriamas „labai gausiam“ lygiui.
Tokio „labai gausaus“ lygio žievėgraužio gausumas yra fiksuotas apie 70 procentų Lietuvos teritorijos eglynuose, kai vidutiniškai viena feromonine gaudykle buvo sugauta nuo 10 iki 15 tūkstančių pirmos generacijos vabalų.
Alytaus apskrities eglynuose žievėgraužio tipografo išplitimo ir galimų naujų pakenkimų grėsmė tokia pat, kaip didžiojoje dalyje šalies teritorijos. Dėl susidariusių palankių orų, kenkėjas gali plisti visuose 50-60 metų ir vyresniuose eglynuose. Kuo eglių amžius vyresnis, tuo mažesnis jų atsparumas šio kenkėjo atakoms.
Pasak V. Vasiliausko, Alytaus apskrities valstybiniuose ir privačiuose miškuose jų valdytojai ir savininkai nuo metų pradžios iki birželio 26 d. ruošėsi plynaisiais sanitariniais kirtimais iškirsti dėl žievėgraužio tipografo pakenkimo ištisai išdžiūvusius eglynus ne mažesniuose kaip 1,0 ha plotuose Kaniavos, Krosnos, Matuizų, Musteikos, Perlojos, Pirčiupių ir Valkininkų girininkijose, iš viso 26,7 ha plote.
