Pietų regiono žuvivaisos skyrių Alytaus rajone aplankė LR žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Žuvininkystės tarnybos padalinys, adresu Žvejų g. 7 įsikūręs prie Simno esančiame Kalesninkų kaime, buvo paskutinis iš septynių žuvivaisos centrų, kuriame lankėsi ministerijos atstovai.
Pietų Lietuvoje dar veikia žuvivaisos skyriai Laukystoje (Kaišiadorių r.) ir Šilavote (Prienų r.).
- Mūsų regiono žuvivaisos skyriaus padaliniuose daugiausiai veisiamos, auginamos plėšriosios žuvų rūšys.
Į valstybinius vandens telkinius kasmet įveisiami tūkstančiai Dzūkijoje išveistų sterkų, šamų, lydekų ir kitų žuvų.
Prie Simno veikiančio skyriaus užduotis yra veisti ir auginti ne tik sterkus, šamus ar lydekas, bet karpius, ungurius, aštriašnipius eršketus bei kitas žuvis.
- Žuvivaisininkai Kalesninkuose taip pat atsakingi ir už lašišinių žuvų – tokių, kaip peledė ir Vištyčio sykas – veisimą.
Tarp Pietų regiono žuvivaisos skyriaus specialistų užduočių taip tat yra veisti ir auginti vėžius.
Vadovaujantis Lietuvos hidrobiologų draugijos parengtomis rekomendacijomis iki 2025 metų, žuvų išteklių atkūrimo specialistai pernai sugavo ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių netoli Simno pristatė 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorius. Jei dirbtinio veisimo darbai bus sėkmingi, šiais metais planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimo į Lietuvos vidaus vandenis darbus.
Žuvininkystės tarnyba bendrai atsakinga už 20 rūšių žuvų – šlakių, lašišų, upėtakių, kiršlių, sykų, šamų, aštriašnipių eršketų, skersnukių, ūsorių, sterkų, lydekų, lynų, vėgėlių, ungurių ir kitų žuvų bei 1 vėžių rūšies išteklių atkūrimą ir gausinimą.
Vien per praėjusius metus Lietuvos ežeruose, upėse ir tvenkiniuose įžuvinta 11 mln. 282 tūkst. vienetų įvairių rūšių žuvų. Tarp jų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys.
Pernai į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 174 tūkst. vnt. lašišų, 155,5 tūkst. vnt. šlakių, 198 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, 21,5 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų, 0,2 tūkst. vnt. sterlių, 206 tūkst. vnt. sykų, beveik 13 tūkst. vnt. baltųjų amūrų, 3,8 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių, 34,8 tūkst. vnt. lynų, 5,8 tūkst. vnt. auksinių karosų, 39 tūkst. vnt. karpių ir 4 tūkst. vnt. ypač retų žuvų – ūsorių.
Praėjusiais metais į valstybinius vandens telkinius išleista beveik 10,5 mln. vnt. nedraugiškų, tačiau labai reikalingų kitoms rūšims žuvų: 3 mln. 129 tūkst. 500 vnt. lydekų, 1 min. 444 tūkst. 100 vnt. starkių, 5 tūkst. 800 vnt. vėgėlių ir 53 tūkst. vnt. šamų.
- Praėjusiais metais į Simno ežerą buvo įleista 18 tūkst. lydekaičių, o į Giluitį – 11 tūkst. lydekų ir per 4 tūkst. šamukų.
Lydekaitės kiek gausiau apsigyveno ir Lazdijų rajono Varnijyje (per 18 tūkst. vnt.), Galadusyje (apie 17 tūkst.), Vilkinyje (14 tūkst.), Varėnos r. Nedzingyje (apie 16 tūkst.), pastarajame dar įveista lynų bei sterkų.
Daugiausia lydekų Dzūkijoje pernai įveista Dusioje (121 tūkst.), Metelyje (74 tūkst.), Didžiulyje (45 tūkst.) ir Obelijoje (31 tūkst.). Į šiuos ežerus, išskyrus Daugus ir Dusią, įleista ir sterkų, o jų daugiausiai teko Baltosios Ančios tvenkiniui (150 tūkst.).
Dusioje ir Metelyje pagausėjo ir šamų.
Į Didžiulį Dauguose nepagailėta Simno žuvivaisos skyriuje užaugintų Vištyčio sykų (virš 200 tūkst. vnt.).
Alytaus rajono Kavalio ir Talokių ežeruose turėtų užaugti daugiau karpių, Atesyje – lynų.
Alytaus miesto Dailidėse įveista šiek tiek baltųjų amūrų, Druskonyje – auksinių karosų, o Ratnyčioje – margųjų upėtakių. Šių daugiausiai įleista į Merkį (40 tūkst.), Ūlą (11 tūkst.), taip pat į Grūdą (6 tūkst.), Spenglą ir Verseką (po 4 tūkst.).