Liepos 1 d., šeštadienį, Leipalingyje ir jo apylinkėse (Druskininkų sav.) bus minimos svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 77-osios žūties metinės.
Bus aukojamos Šv. Mišios Leipalingio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje.
Mišias koncelebruos kunigas, J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, Gintaras Vitkus SJ ir kunigas Artūras Vaškevičius.
Giedos Kauno muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė (mecosopranas) ir Tomas Ladiga (bosas). Vargonuos Julius Šidlauskas. Vėliau minėjimo dalyviai lankysis J. Vitkaus Kazimieraičio žūties vietoje ir jo palaikų radimo vietoje.
Renginyje dalyvaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, J. Vitkaus-Kazimieraičio artimieji ir kiti svečiai.
J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų buvo ieškota kelis dešimtmečius. 2022 m. spalio 20 d. jie buvo rasti Leipalingyje (Druskininkų sav.), buvusios MGB (KGB) būstinės kieme, kur po susišaudymo su MGB daliniu prie Žaliamiškio (Leipalingio valsčius), Kazimieraitis buvo atvežtas greičiausiai jau miręs. Kazimieraičio svarbą atspindi faktas, kad apie jo žūtį buvo informuotas pats Sovietų Sąjungos diktatorius J. Stalinas.
Palaikai buvo rasti bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paieškų ir identifikavimo skyriui, vadovaujamam Rimanto Zagrecko ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ archeologams, vadovaujamiems dr. Lino Kvizikevičiaus. DNR mėginių sugretinimus atliko ir žuvusiojo tapatybę patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyr. ekspertė dr. Jūratė Jankauskienė, antropologinius palaikų tyrimus atliko Vilniaus universiteto antropologė dr. Justina Kozakaitė.
Antrosios bolševikinės okupacijos metais plk. ltn. J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklos organizavimui. Būdamas aukščiausio rango karininkas partizaniniame pasipriešinime, jis atliko ypatingą vaidmenį: 1945 m. gegužės 7 d. įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo pirmus direktyvinius dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę, 1945 m. lapkričio 18 d. įsteigė „A” apygardą, o 1946 m. balandžio 23 d. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu (sritį sudarė Dainavos ir Tauro apygardos). J. Vitkus-Kazimieraitis paruošė svarbius partizanų kovos dokumentus: „Partizanų taktika ir vadovavimas“, „Partizanų dalinių rikiuotė ir vadovavimas“, karo lauko teismo ir apdovanojimo nuostatus, priesaikos tekstą bei kt., leido srities laikraštį „Laisvės varpas”, pats rašė karo dienoraštį.
Kadangi pagrindiniu dalyku Kazimieraitis laikė pogrindžio centralizaciją, tapęs pirmosios partizanų srities vadu, rūpinosi tolesniu partizanų vienijimusi: bandė susisiekti su kitais Lietuvoje veikiančiais partizanų štabais ir sudaryti Lietuvos partizanų vyriausiąjį štabą. 1946 m. balandžio 22 d. Kazimieraičio vadovaujamas Pietų Lietuvos srities štabas paskelbė pirmąją Lietuvos partizanų vadų politinę deklaraciją, kurioje išdėstyti svarbiausi Lietuvos valstybingumo atkūrimo principai vėliau buvo pakartoti 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijoje, dar vadinamojoje partizanų konstitucijoje.
Todėl Kazimieraitį galima laikyti pirmuoju ir pagrindiniu partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėju, kuris, jei nebūtų anksti žuvęs, greičiausiai būtų tapęs visų partizanų vyriausiuoju vadu. Pasak Adolfo Ramanausko-Vanago, „visi jutome ir supratome, kad šis žmogus — tai neįkainojamas ir nepamainomas partizanų organizacijos vadas.”
1946 m. liepos 2 d. susirėmime su MGB pasieniečių būriu netoli Guobinių kaimo Kazimieraitis buvo sunkiai sužeistas ir greitai mirė. Iš pradžių čekistai nesuprato, kokios svarbos asmenį jie atsivežė, tad atlikę formalumus Kazimieraičio kūną užkasė čia pat, Leipalingio MGB būstinės kieme. Pasklidus gandams apie svarbaus pogrindžio dalyvio žūtį, po keturių parų iš Vilniaus buvo atvežtas neseniai suimtas ,,Laisvės varpo“ redaktorius Jonas Ivavičius, o Kazimieraičio kūnas atkastas atpažinimui ir pakartotinai užkastas. Ši aplinkybė tapo esmine pasirenkant paieškų strategiją ir apibrėžiant archeologinių kasinėjimų plotą.
Iš Rusijos valstybiniame archyve esančių dokumentų žinoma, kad apie Kazimieraičio žūtį buvo informuotas Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministras S. Kruglovas, o šis apie tai pranešė kompartijos generaliniam sekretoriui J. Stalinui ir kitiems tuo metu įtakingiausiems sovietiniams veikėjams: užsienio reikalų ministrui V. Molotovui, politbiuro nariui J. Berijai ir SSRS Aukščiausios tarybos pirmininkui A. Ždanovui.
1948 m. bolševikai J. Vitkaus-Kazimieraičio žmoną Genovaitę su septyniais vaikais ištrėmė į Rusijos Irkutsko sritį.
J. Vitkaus-Kazimieraičio išskirtinumą atskleidžia jam parodyta partizanų pagarba. 1947 m. Dainavos apygardos partizanų vadų nutarimu, Merkio partizanų rinktinė buvo pavadinta Kazimieraičio vardu. Vieninteliame aukščiausiame partizanų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo sprendimu, už ypatingus nuopelnus J. Vitkui-Kazimieraičiui po mirties suteiktas aukščiausias kovinis žymuo – Laisvės kovotojo karžygio vardas, jis apdovanotas aukščiausiu partizaniniu apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovų kryžiumi (su kardais).
1997 m. lapkričio 20 d. LR prezidento dekretu Juozas Vitkus-Kazimieraitis apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu. Jo vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, mokykla gimtajame Tirkšlių miestelyje, gatvės Vilniuje, Kaune, Varėnoje.
PULKININKO JUOZO VITKAUS-KAZIMIERAIČIO 77-OSIOS ŽŪTIES METINĖS
Liepos 1 d. Leipalingyje ir jo apylinkėse
10.00–10.45 Šv. Mišios Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Mišias koncelebruos kun. Gintaras Vitkus ir kun. Artūras Vaškevičius. Giedos Kauno muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė (mecosopranas) ir Tomas Ladiga (bosas). Vargonuos Julius Šidlauskas.11.00 -11.20 – sustojimas prie plk. ltn. J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų radimo vietos (buvusios Leipalingio NKVD būstinės kiemas, Dzūkų g. 15). Dr. Linas Kvizikevičius.
11.30–12.00 – vykstame į plk. ltn. J. Vitkaus-Kazimieraičio žūties vietą Janavo k. (Liškiavio g. 23 B).
12.00–13.30 – pasisakymai, skirti plk. ltn. J. Vitkui-Kazimieraičiui bei kovotojams atminti, žygis į galimai buvusią bunkerio vietą. Vrš. Ernestas Kuckailis.
13.40–14.00 – vykstame į Liongino Baliukevičiaus-Dzūko bunkerio vietą (kelio Leipalingis-Merkinė atkarpa).
14.00–15.00 – aplankome Liongino Baliukevičiaus-Dzūko bunkerio vietą (kelio Leipalingis-Merkinė atkarpa).
15.30 – susitinkame prie Leipalingio dvaro, geriame arbatą, kavą, vaišinamės kareiviška koše ir klausomės bardo Romo Naidzinavičiaus dainų. (Alėjos g. 30, Leipalingis).
Renginio organizatoriai: pulkininko J.Vitkaus-Kazimieraičio atminimo draugija, Leipalingio progimnazijos A. Volungevičiaus kraštotyros muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ūkininkas Antanas Vailionis.
