Po dvidešimties metų apsakymų ir romanų rašymo, per kuriuos gimė 11-lika Lauros Sintijos Černiauskaitės knygų, pelniusių įvairius literatūrinius įvertinimus, autorė nusprendė „nerti“ į naujus vandenis ir išbandyti save esė žanre.
Taip atsirado 22 grynojo įkvėpimo tekstai, nugulę į knygą itin pozityviu pavadinimu „Džiaugsmynas“. Balandžio 4 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Laura Sintija Černiauskaitė pristatys tai, ką nuoširdžiai kūrė ir gvildeno 2014–2021 metais, gyvendama Vilniuje ir Gaidės kaime, kur su šeima leidžia vasaras. Tekstai, atsiradę ne suplanavus, ne todėl, kad taip reikia, o todėl, kad patys liejosi. Ir sukomponuoti ne chronologine tvarka, o pagal temas.
Pavadinimas „Džiaugsmynas“ vieną žiemos rytą rašytojos išgirstas iš bundančio sūnelio lūpų. Atsimerkęs ir juokdamasis jis ištarė: „Džiaugsmynas!“ Žodį autorė užsirašė – ir jis suteikė rašomai knygai itin tinkamą atmosferą. Džiaugsmynas – kaip raidynas, psalmynas, dienynas, dienų knyga. Džiaugsmo mums visiems taip trūksta. Bet toks knygos pavadinimas jokiu būdu nereiškia, kad ji bus vien tik apie džiaugsmą, jis veikiau rodo gyvenimo poziciją – džiaugtis nepaisant sunkumų ir tuo pozityvu užkrėsti skaitytojus.
Ne paviršutinišku, o iš egzistencijos gelmių kylančiu – tuo, kuris, pasak autorės, ir yra žmogaus gyvenimo vienas iš esminių tikslų. Knyga sunkiai apibrėžiama, bet kartu įkvepianti, unikali šių dienų kontekste, nes visgi yra apie tikėjimą, tikėjimo santykį. Patirtiniai dalykai, rašytojos balsas, kalbantis apie džiaugsmą, kurio ištakos ne žmogaus prigimtyje ar spazmuose būti (atrodyti) laimingam. Rašytoja savo trumposios prozos tekstus vadina „esukais“, nuo žodžio „esu“ – tarsi apsidrausdama nuo būtinybės spraustis į griežtesnius esė žanro rėmus.
Laura Sintija Černiauskaitė – prozininkė, dramaturgė, vienuolikos knygų autorė, šešių literatūros premijų laureatė (tarp jų – ES literatūros premija už romaną „Kvėpimas į marmurą“, Berlyno teatro festivalio pjesių mugės pirmasis prizas už pjesę „Liučė čiuožia“). Jos kūriniai versti į pagrindines Europos kalbas, o pjesės statytos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse bei JAV.
Ši knyga žmogaus ir apie žmogų, apie prigimtinę teisę džiaugtis gyvenimu ir nesijausti kaltu, jei aplinkui vykstančios negandos tarsi suponuoja mintį, jog tokiomis aplinkybėmis tu tiesiog negali būti laimingas. Pažadame, jog susitikimas su leidinio autore, kaip ir mūsų kasdienybė, bus kupinas visko: buities, šeimos santykių, motinystės krizių, nerimo ir prasmės ieškojimo, akimirkų, kai būtis, ūmai atsivėrusi per smulkmeną, trūkteli į apmąstymus ir maldą.
