Kasmet dzūkų kultūros festivaliui „Čiulba ulba“ išrenkama ypatinga dzūkų asmenybė, kurios pėdomis keliaujama į jos gimtą ar gyventą kraštą.
- Ketvirtasis festivalis liepos 13–16 dienomis kviečia atvykti į ežerais garsėjantį Veisiejų kraštą, kuriame bėgo rašytojo, poeto, eseisto, dramaturgo bei vertėjo Sigito Gedos vaikystė ir jaunystė.
S. Gedos žodžiais „Palaimyci ciej, katriej paraina namo“ (versta iš lietuvių k. į dzūkų šnektą) festivalio rengėjai kviečia sugrįžti į tuštėjančias kaimų vietoves, o galbūt pirmą kartą aplankyti Dzūkijos kraštą ir atrasti jo unikalumą.
Renginio organizatoriai tikina, kad per visas 4 festivalio dienas veiklų netruks: tam rengiamos net 7 skirtingos erdvės, kuriose festivalio metu vyks daugiau nei 100 renginių ir įvairių veiklų, kviesiančių festivalio dalyvius susitikti prieg laužuko, terp langų, Sigito krantėlin, žinių salukėn ir kitur.
Jeigu baiminatės, kad veiklų gausa išvargins, galime nuraminti, jog organizatoriai rūpinasi ir turiningu poilsiu – paežerėje bus galima patogiai įsitaisyti pažiūrėti dokumentikos „Kalba Sigitas Geda“, o norintys atsikvėpti nuo renginių ar mokymų žmonės turės progą pasinerti į tarp medžių skambančią poezijos ir dainų pynę. S. Geda balsu pargrįš į savo gimtų paežerių pakrantes, o netoliese skambės senosios šių vietovių dainos, kurių apsuptas čia augo poetas.
Sigitas Geda: palaiminti tie, kurie pareina namo
Šių metų dzūkų kultūros festivalio asmenybe parinktas S. Geda – labai gili, turtinga ir įvairiabriaunė asmenybė. Per savo gyvenimą jis tapo viena autoritetingiausių ir įtakingiausių kultūros figūrų Lietuvoje. Prisimenant šį žmogų vienas iš būdų giliau pažvelgti į jo gyvenimą ir kūrybą yra prakalbinti jo amžininkus: draugus, bičiulius, kolegas – žmones, kurie jį mena gyvą, žmones, kuriems teko su juo leisti kartu laiką, bendrauti.
Pokalbyje apie S. Gedą dalyvaus poeto bičiuliai Kornelijus Platelis, Gintaras Bleizgys, Valentinas Sventickas, monografijos apie S. Gedą autorius Rimantas Kmita, dokumentinio filmo apie šią asmenybę autorius Rytis Zemkauskas.
Šiuolaikinio meno kūrėjai ruošia dzūkiškai gediškų staigmenų
Menininkės Šarūnė Pečiukonytė, Karolina Žernytė ir Saulė Norkutė festivalyje pristatys išskirtinę instaliaciją „Pelenai“. Joje dalyviai galės patyrinėti, susipažinti su realiu ir menininkių interpretuojamu S. Gedos daiktų, kūrybos, paliktų fizinių ir kūrybinių pėdsakų archyvu. Instaliacija, dalyviams pasitelkus 5 pojūčius, leis tyrinėti aštrių pasisakymų ir ūmių veiksmų nevengusio poeto asmenybės kūrybinius ir asmenybinius kampus. Instaliacija turės du skirtingus režimus: dieninį ir naktinį – sutemus menininkės kvies persvarstyti dieną matytus dalykus, pamatyti jų šešėlines puses.
Režisierius, aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis, bendradarbiaudamas su choreografu ir šokėju Petru Lisausku bei kompozitore Toma Čepaite, specialiai festivaliui sukūrė performansą „Gedojimai arba J.P.T. kreipimasis į S. G.“ Jo metu, skleidžiantis S. Gedos poezijai, bus keliami dviejų – regioninės ir nacionalinės, arba dvigubos, t. y. lietuviškos-dzūkiškos tapatybės klausimai. Performansas kvies giliau pažvelgti į šiuolaikinio dzūko-lietuvio tapatybę ir atviriau reflektuoti dabartinę mūsų savijautą, kelti naujus klausimus dėl šiandien vis labiau blankstančios regioninės dzūko tapatybės ateities.
Pasirodymą ruošia ir muzikinis-poetinis ansamblis „Šėpa“, suburtas Roko Kašėtos, specialiai praėjusią vasarą vykusiam trečiajam dzūkų kultūros festivaliui. 2022 m. „Šėpa“ atliko keletą Jono Meko prozos tekstų, išverstų į dzūkų šnektą, bei palydėjo juos avangardine muzika, taip paminėdami šio kūrėjo gimimo šimtmetį. Šiųmete programa ansamblio nariai ruošiasi nutiesti muzikinį tiltą į S. Gedos kūrybą. Kaip patys pabrėžia, šio poeto žodžiai įsirėžė ne tik į literatūros chrestomatijas, tačiau ir į dažno lietuvio ausį. Ansamblio vedlys Rokas pasakoja, jog šiųmetės muzikinės programos pavadinimas „Molio cyltai“ – poetiškas ir jautrus: ši medžiaga talpina ir tvirtumo, ir trapumo reikšmes, o pasitelkti kito žmogaus kažkada užrašytus tvarius žodžius ir kurti iš jų muziką – trapus veiksmas.
Diskusija: kas yra kaimo turizmas Dzūkijoje: regiono išsigelbėjimas ar prakeiksmas?
Du metus iš eilės dzūkų kultūros festivalyje „Čiulba ulba“ vyko diskusijos. Festivalio kūrėjai siekia jas skirti aktualioms temoms, susijusioms su Dzūkijos regiono dabartimi, identitetu, regioninės tapatybės aktualumu, Dzūkijos žmonių tarpusavio santykiais ir dzūkų kultūros savitumo vieta šiandienoje.
Šiemet festivalis organizuojamas vaizdingame Veisiejų krašte, kur gausybės ežerų tinklas pritraukia poilsiautojus iš visos Lietuvos. Čia gyvenančių žmonių skaičius sezono ir ne sezono metu skiriasi kelis kartus. Diskusija kvies įsitraukti ir klausytojus, pasvarstyti aktualius su kaimo turizmo fenomenu susijusius klausimus: ar kaimo turizmo sodybos pagrindinė funkcija – suteikti erdvę poilsiui, šventei, ar pristatyti kraštą bei jo kultūrą į ją atvykusiems?
Koks kaimo turizmu užsiimančių verslininkų požiūris bei santykis su etnine, krašto kultūra bei tradicijomis ar su etnografinių detalių naudojimu interjere, eksterjere? Kaip kaimo turizmas veikia kaimo gyventojus, kokie konfliktai ir nepatogumai iškyla?\\
Tradicinis dainavimas ir šokis – užsiėmimai, kuriems šiandien jau reikia pastangų ir sąmoningumo
Festivalio metu bus rengiami tradicinio dainavimo bei tradicinio šokio seminarai, kviesiantys dalyvius įsigilinti į Veisiejų kraštui būdingus atlikimo ypatumus. Dažna nuomonė, jog folklorą galima atlikti bet kaip – dzūkų kultūros festivalio „Čiulba ulba“ organizatoriai tikina priešingai ir kviečia atidžiai mokytis tradicijos subtilumų!
Tradicinio šokio poroje seminarus ves kultūros istorikė, antropologė, patyrusi tradicinių šokių mokytoja Eivilė Šimeček. Seminarų metu dalyviai bus supažindinti su vietine šokimo tradicija, bei pakviesti atkreipti dėmesį į šiam regionui būdingų šokių žingsnelių ypatumus. Eivilė kvies pajusti šokį vidumi, įsiklausyti į savo vidinį judesį ir stebėti, kada jaučiamės saugūs kontakte su kitais ir aplinka.
Įgytas žinias ir tradicinio šokio įgūdžius festivalio dalyviai galės pritaikyti kas vakarą jų laukiančiose šokių vakaronėse, kurios bus geriausia praktika išmėginti šokimą su skirtingais partneriais ir pajusti tikrą tradicinių šokių dvasią. Į vakaruškas pakviesti geriausi ne tik Lietuvos tradicinės muzikos atlikėjai, bet ir svečiai iš kaimyninės Lenkijos.
Tradicinio dzūkiško dainavimo mokys etnomuzikologė, asociacijos „Etnoerdvės“ prezidentė Vera Venckūnaitė-Čepulienė. Praktiniuose tradicinio dzūkų dainavimo seminaruose ypatingas dėmesys bus skiriamas vokalinei technikai, manierai, stiliui bei Veisiejų krašto senojo dainavimo spalvoms.
Įgytas žinias dalyviai tuoj pat galės išbandyti susibūrę vakaroti su dainomis prie laužo. Tris festivalio vakarus – ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį – folkloro ansambliai iš Veisiejų, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Kauno, Vilniaus bei Baltosios Vokės dainuos dzūkų dainas ir kvies prisijungti visus norinčius!
Viena iš dzūkų kultūros festivalio „Čiulba ulba“ sumanytojų Eglė Kašėtienė kviečia žmones festivalio metu būti ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais:
„Kai žmogus tik klausosi dainų, stebi pasirodymus, jį aplanko vieni jausmai, o kai pats dainuoja, dalyvauja, mokosi, išbando naujus dalykus – tai visiškai kitas patyrimas. Liaudies dainos niekada nebuvo skirtos būti atliekamos scenoje auditorijai. Jos padėdavo žmogui darbuose ir įvairiose gyvenimo situacijose, o taip pat jungė bendruomenę švenčių, apeigų metu.
Manau, ir šiandieniniam žmogui, net jei jis tų dainų niekada nedainavo, įsilieti į dainuojančių aplink laužą ratą ir ištirpti tokioje ypatingoje bendrystėje, kurią sukuria skambančios senosios dzūkų dainos, yra nuostabi patirtis, galbūt net ir pakeisianti požiūrį į folklorą, iki tol pažinus jį tik kaip sceninį. Smagiausia jų ne klausyti, bet patiems dainuoti“, – sako E. Kašėtienė.
Festivalis rekomenduoja ateinantį savaitgalį seneliams vaikų nepalikti
Festivalio organizatoriai pažymi, kad laukiamos ir šeimos su vaikais: viso festivalio metu šurmuliuos jauniesiems dalyviams skirtas Vaikų kiemas su atskira programa. Čia nuolat vyks judrūs liaudies žaidimai, rateliai, dainuojamieji žaidimai, kurie suteiks puikią progą vaikams išsisiausti ir drauge pramokti tradicinių linksmybių, pažinti etninę kultūrą per patirtį. Taip pat vaikai bus mokomi dzūkiškų amatų, eis į pažintinius žygius, kur susipažins su vietiniais augalais, medžiais, gyvūnais.
Turtinga vaikų kiemo programa sudaro sąlygas tėvams visavertiškai dalyvauti suaugusiųjų veiklose, nes vaikai nuo 5 metų amžiaus gali dalyvauti edukatorių ir savanorių vedamose veiklose be tėvų.
Didžiajame festivalio koncerte – ne vien lietuviška Veisiejų krašto muzika
Festivalyje kiekvienais metais vyksta tik vienas folkloro koncertas, tačiau ne bet koks – jis kasmet skiriamas būtent tos vietovės, kurioje vyksta festivalis, dainoms. Tad ir šių metų dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“ vainikuos vienintelis festivalio renginys, kuriame folkloro atlikėjai kviečiami kruopščiai mokytis šioje vietovėje užrašytų dainų, saugomų archyvuose, ir galiausiai pasirodyti scenoje – visų į festivalį susirinkusiųjų sekmadienį laukia Veisiejų krašto dainų koncertas.
Veisiejų krašto dainomis dalinsis ne tik vietiniai muzikinės tradicijos tęsėjai, bet ir iš didžiųjų miestų atvyksiantys ansambliai, kurie skiria didelį dėmesį dzūkų muzikinei tradicijai ir ją puoselėja. Pirmąkart į festivalį pakviestas ir Baltosios Vokės pramogų centro etnografinis ansamblis „Lalymka“, pristatysiantis slavakalbių dzūkų ir Dzūkijoje užrašytas paribio lenkų tradicines dainas.
Monika Kazabuckaitė
