Rugpjūčio 26 d. Alytaus rajone, atnaujintoje „amerikoniškoje“ Kurnėnų L. Radziukyno mokykloje vyko renginys „Atvertys: Marijos Gimbutienės fenomenas“, skirtas šios iškilios, pasaulinį pripažinimą pelniusios archeologės, antropologės, baltų ir europiečių kultūros tyrinėtojos 100 metų sukakčiai paminėti.
Lietuvos Respublikos Seimas ir UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 2021-uosius paskelbė profesorės M. Gimbutienės metais. Jiems skirtą renginį pristatė Alytaus rajono vietos veiklos grupė kartu su partneriais – Alytaus rajono savivaldybe ir Viešąja biblioteka.
Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį“ gyvenimo pabaigoje savo laimėjimus įvertino taip: „…todėl, kad užaugau Lietuvoje. Krašte, kur mano vaikystės metais dar tekėjo šventupės, kur augo šventi medžiai, pilni gyvybinės galios, kur žmonės alsavo gyvybės ritmu, kur dievybė buvo juntama ir vandeny, ir akmeny, ir paukštyje, ir medžio žievelėje‘.
Būsimoji mokslininkė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniaus šviesuolių gydytojų Danieliaus ir Veronikos Alseikų šeimoje.
1942 m. Marija baigė Vilniaus universitetą, apsigynė diplominį darbą „Lietuvių laidosena geležies amžiuje“. Šis darbas buvo įvertintas aukščiausiais balais.
1944-aisiais kartu su vyru Jurgiu Gimbutu ir maža dukrele Danute palikusi Lietuvą, M. Gimbutienė po kelerių metų atsidūrė JAV, kur prasidėjo jos kelias į tarptautinį pripažinimą.
Marija Gimbutienė, senųjų civilizacijų tyrinėtoja, pasauliui atvėrė laiko užneštus Senosios Europos klodus. Kasinėdama Pietų Europoje, ji atrado senąsias gyvenvietes, kuriose nebuvo jokių gynybinių įtvirtinimų, ir šie laiko ženklai davė pradžią liudijimams apie garbinamą Didžiąją Deivę Motiną, amžinojo gamtos ciklo, vaisingumo, derlingumo simbolį. Pasak mokslininkės, Motinos Deivės tikėjimas prieš 7000–4000 m. pr. Kr. buvo žmonijos gražiausias laikotarpis.
Dar gyvendama Lietuvoje, Marija suvokė, jog pasaulis yra daug didesnis nei matome, ir daug paslaptingesnis, nei galime įsivaizduoti, o tam, kad pasaulio istorijos mįsles įmintume, reikia pastangų ir didelio darbštumo. Vienoje iš savo sakytų kalbų Marija Gimbutienė pasidalino jautriu prisiminimu: ,,… išėjau ankstų rytą į Dzūkijos kalnelius, senutė pjovė pjautuvu avižas ir dainavo taip, kaip kvėpavo. Pajutau tokį susivienijimą su žeme, darbo ritmu ir daina. Man užteko tos vienos akimirkos, kad įstrigtų visam gyvenimui ir nulemtų pažiūras į gyvenimo ir darbo prasmę‘‘.
Kažkada parodytas išskirtinis dėmesys Dzūkijai, jos žmogui, gamtai, liaudies dainoms (Marija Gimbutienė užrašinėjo dzūkų dainas Varėnos rajone Darželių kaime) šiandien kaip aidas atsiliepia švenčiant iškilios mokslininkės 100 metų jubiliejų ir žymint Lietuvos Respublikos Seimo bei UNESCO paskelbtus M. Gimbutienės metus visame Dzūkijos etnografiniame regione. Alytaus rajono savivaldybėje veikiančios švietimo ir kultūros įstaigos visus metus įvairiais renginiais ir veiklomis mini šią iškilią asmenybę. Renginys, vykęs Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje, sukvietė ne tik Alytaus rajono, bet ir Alytaus miesto švietimo, kultūros darbuotojus, meno mylėtojus, Marijos Gimbutienės gerbėjus ir tarsi vainikavo visas šias veiklas.
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad savo mintimis apie Marijos Gimbutienės ėjimą „mokslo ir vizijos keliu“ sutiko pasidalinti Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Mokslų Akademijos tikroji narė, Vilniaus universiteto profesorė, habilituota daktarė Viktorija Daujotytė Pakerienė.
Pranešimą skaitė Lietuvos istorijos instituto dr. Agnė Čivilytė, šiuo metu dėstanti JAV Niujorko valstijos Bafalo (Buffal) universitete. Ji apžvelgė M. Gimbutienės veiklą Lietuvoje ir pasaulyje, o Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laimutė Zavistauskienė analizavo moters archetipo vaizdinius senojoje kultūroje.
Renginio metu skambėjo ir iki graudulio visus sujaudino M. Gimbutienės taip mėgtos senosios dzūkų dainos, kurias atliko folkloro ansamblis „Daulėlio“, vyko knygos „Laimos palytėta“ ištraukų garsinis skaitymas, veikė Simno gimnazijos mokinių Gyvybės medžio karpinių paroda ir Alytaus rajono viešosios bibliotekos parengta Marijos Gimbutienės leidinių paroda.
Renginio sumanytojos – Alytaus rajono vietos veiklos grupės pirmininkės Vidos Vrubliauskienės paskaityta ištrauka iš knygoje ,,Laimos palytėta‘‘ spausdinto teksto-lapelio, rasto Marijos Gimbutienės knygoje po mirties, skamba kaip odė gyvenimo džiaugsmui: ,,Gyvenimas žavus, jei moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis sielomis, įsijungti į tą gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio spinduliavimo taške. Ir stengtis daugiau atiduoti nei gauti. Tiek vertas gyvenimas, kiek mokame pasiimti iš jo grožio ir šviesos, kiek einame per jį su tikėjimu ir meile…‘‘
Nelengva aprėpti Marijos Gimbutienės veiklų visumą – mokslininkė, archeologė, baltų ir indoeuropiečių kultūrų, senosios Europos civilizacijos tyrinėtoja, naujos mokslo disciplinos archeomitologijos pradininkė, stipri moteris, rūpestinga motina. Jos nueitas moters mokslininkės kelias yra tarsi kiekvieno mūsų gyvenimo kelio ženklas. „Žmonija visiškai prarastų orientyrus, jei neatsirastų žmonių, turinčių ypatingą dvasinę įžvalgą, kylančią iš dvasinės sutelkties, vedančią į atvertį. Marijos Gimbutienės įžvalga yra begalinė. Aiškiaregės žvilgsniu ji yra perskrodusi ne tik tebeegzistuojančias, bet giliai po žeme nuėjusias civilizacijas…“ – šiais literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės Pakerienės žodžiais būtų galima apibendrinti Alytaus krašto žmonių atvertis apie M. Gimbutienės fenomeną.