COVID-19 pandemija skaudžiausiai smogė vyrų populiacijai Lietuvoje ir JAV – rodo „Tarptautiniame epidemiologijos žurnale“ (angl. International Journal of Epidemiology) paskelbtas Tarptautinės epidemiologų asociacijos tyrimas.
Tyrimo duomenimis, 2020-aisias mirtingumas išaugo tiek, kad priminė Antrojo pasaulio karo mastą – tai pajuto Ispanija, Anglija ir Velsas, Italija, Belgija, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Šveicarija. Rytų Europoje tiek mirčių buvo tik griūvant Sovietų Sąjungai.
Nors perspėjimų apie vienokio ar kitokio viruso galimą visuotinę pandemiją buvo, realybėje nė viena šalis nebuvo tam pasiruošusi, todėl tikrai galima sakyti, kad COVID-19 užklupo netikėtai.
Nors 2015-2019 metais gyvenimo trukmė Europoje nuosekliai augo, dabar skaičiuojama, kad gyvenimo trukmė sutrumpėjo daugiau nei vieneriais metais 11-oje šalių vyrams ir 8-iose – moterims.
Tyrimo išvadose teigiama, kad mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos yra didžiausias virš 65-erių amžiaus grupėje. Šios amžiaus grupės mirtingumo rodiklis iki pandemijos buvo sumažėjęs, atitinkamai ir gyvenimo trukmė buvo pailgėjusi.
- Daliai žmonių, persirgusių infekcija, išsivysto vadinamasis „ilgasis kovidas“ (angl. „Long Covid“). Jis gali pasireikšti daugiau kaip 200 įvairiausių simptomų.
Taip pat daliai žmonių persirgimas COVID-19 infekcija iššaukia naujų ligų atsiradimą – jis veikia tarsi dirgiklis. Daugeliui lėtines ligas turinčių žmonių persirgimas koronavirusu gali pabloginti jau turimas ligas, o kartais sukelti ir labai dideles komplikacijas, taip pat ir mirtį.
Pasak tyrimo autorių, pandemija taip pat netiesiogiai paveikė mirtingumą nuo kitų ligų. Nauji įrodymai atskleidė neigiamą uždelsto gydymo ir jo vengimo poveikį vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejais, dėl kurių ir padidėjo mirtingumas.
Dėl sveikatos sistemos apkrovos žmonės, nesergantys koronavirusu, tačiau turintys kitų sveikatos problemų, pvz., širdies ir kraujagyslių, rizikuoja sulaukti pagalbos vėliau. Taip nutinka dėl to, kad ligoninių vietos ribotos, ir jas pandemijos metu užima COVID-19 sergantys pacientai. Taip pat dėl darbuotojų trūkumo ir apkrovos koncentruojamasi į pandemijos sprendimą, todėl atidedamas arba atšaukiamas planinis gydymas, pvz., planinės operacijos.
Įtakos mirtingumo išaugimui taip pat turėjo ir žmonių baimė pandemijos metu kreiptis į sveikatos įstaigą, mat daugelis siekė išvengti kontakto su virusu, delsė, todėl padidėjo rizika laiku nediagnozuoti problemos.
Tyrimo duomenimis, moterų gyvenimo trukmė prieš pandemiją, 2019 metais, svyravo nuo 78,6 metų Bulgarijoje iki 86,5 metų Ispanijoje. Vyrų gyvenimo trukmė – nuo 71,4 metų Lietuvoje iki 82,2 metų Šveicarijoje.
- Tyrimo išvadose teigiama, kad vyrų gyvenimo trukmė JAV sumažėjo 2,2, o Lietuvoje – 1,7 metais.