Paskutinį liepos savaitgalį Druskininkų kraštas vėl kviečia leistis į teatralizuotą istorinę kelionę jotvingių dvasia alsuojančiame Leipalingyje – prie Leipalingio dvaro vyks jau trečioji Jotvingių šventė, unikali savo turiniu ir esme. Šventė itin pamėgta žiūrovų, čia plūstančių iš visų Lietuvos kampelių.
Jotvingių šventė – Druskininkų kultūros centro (DKC) projektas, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, Druskininkų savivaldybės ir Leipalingio miestelio bendruomenės, skirtas miestelio istorinio identiteto išsaugojimui.
„Savo forma ir esme išskirtinis projektas, apjungiantis Leipalingio krašto istoriją, legendas, tradicijas, amatus ir menus, panaudojant naujas kūrybines formas. Jau pirmasis renginys sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo, – pasakoja Jotvingių šventės sumanytoja, DKC kultūrinių renginių administratorė Danguolė Žėkienė, – todėl vis tęsiame projektą, kasmet suteikdami jam naujų spalvų ir formų.“
Pasak D. Žėkienės, šiame krašte gyvenusių protėvių pėdsakai išliko ne tik vietovardžiuose, bet ir žmonių sąmonėje, nuolat atgimsta mūsų vaizduotėje ir charakterio bruožuose, todėl per kultūrines veiklas įvairiomis meno formomis siekiama išryškinti jotvingiškąjį charakterio bruožą – atkaklumą ir pasipriešinimą priespaudai, laisvės troškimą įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Trys istorijos tarpsniai, paženklinti jotvingių karinga dvasia
Pirmojoje Jotvingių šventėje dominavo baltiškoji kultūra ir tradicijos, buvo surengti archeologinių ir šiuolaikinių drabužių kolekcijų pristatymai, o vakare – įspūdinga teatralizuota programa, kupina jotvingiškos dvasios. Į projektą aktyviai įsitraukė Leipalingio bendruomenė, savanoriškai prisidėjusi įgyvendinant įvairias veiklas – unikalias edukacijas, jotvingiškus žaidimus, varžytuves.
Pernai Leipalingio dvaro prieigose šurmuliavo puošnūs dvariškiai, žvangėjo kardai ir švilpė strėlės, dundėjo kalvio kūjai, sukosi puodžių ratai, liejosi arfos melodijos, skambėjo poetinis žodis ir elegantiški ponų pašnekesiai apie slaptingą dvaro istoriją. Programoje buvo akcentuojami XVI-XIX amžiai, tais laikais vyravusios tradicijos, gyvenimo būdas, tautinio identiteto paieškos mene, šeimos tradicijose, amatuose.
Trečioji Jotvingių šventė Leipalingyje toliau tęsia kelionę per istorijos tarpsnius ir aktualizuos prieškarinį ir rezistencinį laikotarpius. Per įvairias kultūrines veiklas iš ankstyvųjų viduramžių bus nusikelta į XX a., atskleidžiamos pasipriešinimo išorės priešams istorijos bei vertybės, jungiančios kelias kartas. Kaip ir jotvingių laikais, taip ir XX a. Lietuvos teritoriją ketino dalintis ir dalinosi kitos valstybės, o Leipalingio ir apylinkių gyventojai už laisvę kovėsi su vis kitais priešais, išlaikydami karingąją jotvingių dvasią.
Fotografijos ir literatūros kūriniuose įamžinta laisvės kovų atmintis
Iki rugpjūčio 6-osios dienos prie Leipalingio dvaro galima apžiūrėti Alytaus kraštotyros muziejaus kilnojamąją parodą „Nepriklausomybės kovos Dzūkijoje 1919–1923 m.“
Dvylikoje stendų eksponuojamos fotografijos, atvirukai, tekstai, leidžiantys tarsi iš šalies pažvelgti į daugybę aukų nusinešusias kovas, svarbiausius jų įvykius Dzūkijoje, pažinti kovose dalyvavusias asmenybes ir suvokti Lietuvos savanorių svarbą. Menkai ginkluoti, prastai apmokyti Lietuvos savanoriai, tarp jų ir Leipalingio gyventojai, tuomet sukūrė tikrą stebuklą – apgynė šalies Nepriklausomybę. Lietuvos laisvė pareikalavo milžiniškų aukų: 1 tūkst. 444 kariai žuvo ar mirė nuo žaizdų, 2 tūkst. 812 mirė nuo įvairių ligų, 2 tūkst. 677 buvo sužeisti, 226 dingo be žinios.
Dar vienas jotvingių krašto istorijos vingis – partizanų kovos ir aktyvus apylinkių gyventojų dalyvavimas antisovietiniame pasipriešinime, nusinešusiame daugybę gyvybių. Leipalingio, Druskininkų ir kitų miestelių bendruomenės kviečiamos žygiui pėsčiomis į partizanų stovyklavietę, kur galės pamatyti partizanų gyvenimo akimirkas ir išgirsti partizanų dainas. Karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubas ,,Partizanas“ pristatys teatralizuotą programą apie Daumanto būrį, Juozo Lukšos-Daumanto, Benedikto Trumpio-Ryčio ir Klemenso Širvio-Sakalo desanto uniformų ir ekipuotės rekonstrukciją.
Istorijos ir literatūros mėgėjai galės diskutuoti su partizanų kovų tyrinėtoju, kelių knygų autoriumi Ernestu Kuckailiu, vienu iš pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės savanorių ir pirmuoju kariu, aprašiusiu savo kovinę patirtį. Susitikimo metu autorius pristatys naujausią knygą „Kelionė be bilieto“. Pasak Sakalo Gorodeckio, lietuvių pergalė Tautos sukilime 1941 m. birželį prieš sovietinius okupantus visam pasauliui parodė tautos gyvybingumą priešintis. Sukilimo pergalės skonis teikė vilčių, kad pakilusi tauta gali laimėti net ir tada, kai Lietuvos valstybės priešai skleidžia abejones apie šių siekių tyrumą ir aukų beviltiškumą. Ši knyga prisideda prie didvyrių pastangų atskleidimo ir jų pasiaukojimo pagerbimo.
Poezija ir roko opera
Vakaro programą poezijos ir muzikos valanda pradės aktoriai Vesta Šumilovaitė-Tertelienė ir Justas Tertelis. Šią valandą jie skirs dviejų poetų, poros, kuri didelę savo gyvenimo dalį gyveno ir kūrė Druskininkų mieste ir jo apylinkėse – Jotvingių premijos laureatų Nijolės Miliauskaitės ir Vytauto P. Bložės eilių skaitymui.
„Per tas šešiasdešimt minučių norėtųsi perteikti unikalų ir jautrų šių dviejų kūrėjų gamtos ir aplinkos pajautimą, atidumą žodžiams ir santykiams. Atidumą vienas kitam ir vienas kito kūrybai. Jei išdrįsime, pasidalinsime ir savo asmeninėmis patirtimis ir susitikimais su šiais poetais ir jų kūryba,“ – sako aktoriai.
Vakarą vainikuos tradicinis teatralizuotas koncertas, šįkart – roko opera „Priesaika“, kurią pagal Gedimino Jankaus Ir Nerijaus Petroko libretą sukūrė scenarijų ir režisavo Nerijus Petrokas. Tai kūrinys apie tikrus žmones, jų gyvenimų likimus, apie tai, kas dovanojo mums laisvą ir nepriklausomą Tėvynę. Mokytojas, kunigas, studentas, ryšininkė – šie personažai iš naujo leis pažinti partizanus, kurie širdyse karštai tikėjo, jog jų kova nebus veltui. Libretas sukurtas remiantis realiai gyvenusių ir už Lietuvos laisvę partizanų gretose kovojusių Juozo Jakavonio- Tigro, Justino Lelešiaus-Grafo, poeto Jurgio Urbono-Lakštučio, gimnazisto Juozo Nausėdos ir kt. biografijomis ir rankraščiais. Istoriją atkurs patriotinio roko grupė „Thundertale“, Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Sandra Lebrikaitė.
Efektingas šventės finalas su „Leipūnu“
Jotvingių šventė Leipalingyje atvers kūrybinės laisvės erdves, kur tiek suaugusieji, tiek vaikai galės piešti ant vandens, susikurti originalų aksesuarą – ženkliuką, pasigaminti laisvės aitvarus, nuspalvinti mandalą, minkyti molį, susipažinti su raugo keramikos subtilybėmis ar giliaspaudės grafikos technika ir sukurti unikalų grafikos kūrinį.
Visose teatralizuotose švenčių programose su malonumu dalyvaudavo Leipalingio laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Leipūnas“. Šokėjos demonstravo archeologinių ir šiuolaikiškų rūbų kolekcijas, kolektyvas šokio kalba perteikė jotvingių karingumą, laisvės troškimą. Įsijautę į dvaro ponų vaidmenis, per šokį ir muziką skleidė dvaro aukštuomenės bendravimo manieras, kultūrą, etiketą, laikyseną, sukosi kadrilio ir valso ritmu, iškilmingai žingsniavo pakilaus polonezo žingsniu.
Šįmet „Leipūnas“ švenčia savo kūrybinės veiklos 30-metį ir kartu su svečiais iš Želsvos – tautinių šokių kolektyvu „Žaltytis“, folkloro ansambliu „ Serbenta“, šauniais armonikieriais siautulingai ir triukšmingai užbaigs trečiąją Jotvingių šventę Leipalingyje.
