Stresas – tai apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų visuma, atsirandanti, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti tam tikrose gyvenimo srityse. Tai specifinis mūsų organizmo ir nervų sistemos atsakas į bet kokį aplinkos reiškinį. Netinkamai reaguojant į išorinius įvykius galime padidinti hormonų sekreciją ir slopinti ar sutrikdyti kitų mums svarbių medžiagų gamybą. Stresas išties pavojinga reakcija galinti sukelti nemalonių negalavimų.
Kokios priežastys sukelia stresą?
Stresą gali sukelti nemiga, per sunkus darbas, nuolatinis spaudimas iš aplinkos, psichologiniai išgyvenimai, patirtos traumos ir t.t. Streso veiksniai gali turėti fizines bei psichologines pasekmes ir yra suvokiami skirtingai, atsižvelgiant į asmens jautrumą aplinkai, įvairiems įvykiams bei išgyvenimams.
Kaip atpažinti stresą ir kokie jo pirmieji požymiai bei ligų simptomai?
Tai energijos trūkumas, nervingumas, per didelio nuovargio jausmas bei nuolatinis prastas gebėjimas susikaupti. Tuo metu žmogus neskiria tinkamai laiko sau, blogai maitinasi, mažai ilsisi, nėra aktyvus fiziškai. Dažnas stresą patiriančių žmonių turi miego sutrikimų, jaučia per dažną širdies plakimą, tachikardiją, skauda raumenis, atsiranda opaligė, kankina viduriavimas, pilvo spazmai, sutrinka skydliaukė, atsiranda nuobodulys, pasikeičia balsas, juntama psichinė sumaištis, dirglumas ir imuninės sistemos silpnėjimas. Stresas taip pat gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, galvos svaigimą ir migreną. Gali kankinti nerimas, virškinimo trakto ir dirgliosios žarnos problemos.
Kaip sustabdyti ar sumažinti mus įtakojančius dirgiklius?
Patiriant stresą išties sunku kokybiškai dirbti ir atlikti visus darbinius ar šeimos įsipareigojimus, ir tuo pačiu bandyti rūpinantis savo sveikata ir nepervargti. Tačiau reikia stengtis tinkamai pasirūpinti savimi.
Patiriantiems stresą reikėtų pašalinti iš savo valgiaraščio greitąjį maistą, sumažinti cukraus ir saldiklių vartojimą, nes būtent jis skatina kortizolio padidėjimą kraujyje.
Jei patiriate stresą, jums labai svarbu tinkamai maitintis, judėti, sportuoti bei tinkamai pailsėti.
Jūs taip pat turite suvokti savo stresą, paklausti savęs iš kur jis kyla, kas jį sukelia bei kaip jūs galėtumėte jo išvengti ar jį sumažinti. Analizavimas įvykių ir patirtų emocijų yra toks pat svarbus kaip ir paskyrimas laiko fiziniams pratimams lauke, bei susiliejimui su gamta, tam kad nurimti ir susigrąžinti savyje harmoniją.
Nerimo valdymas taip pat svarbus kovojant su stresu. Tam, kad jį sumažinti tinkama meditacija, kvėpavimo pratimai, plaukimas bei pasinėrimas į mėgstamą veiklą ar hobį. Visa tai padeda nurimti nervų sistemai, atpalaiduoja jus ir nukelia į ramybę. Jei streso metu nepaskirsite sau laiko nurimti, jis gali tapti ūmus ir sukelti priepuolius ar net nervinį išsekimą.
Kaip reikėtų maitintis stresą patiriančiam žmogui?
Patiriantys stresą turėtų kuo daugiau valgyti grūdus, ankštinius, žuvį, vaisius ir daržoves, naudoti kanapių ir alyvuogių aliejus, kad organizmas būtų aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mineralais, kurių reikia energijai atkurti.
Taip pat svarbūs yra kalis, magnis ir vitaminas B. Kai kurios tonizuojančios medžiagos, tokios kaip spirulina, bičių pienelis, CBD aliejus, kanapių bei melisos arbata. Tai gali padėti jums pasijusti geriau.
Streso metu gali atsirasti dehidratacijos problema, todėl rekomenduojama padidinti išgeriamo vandens kiekį.
Kad ir ką bedarytumėte, svarbiausia pakeiskite požiūrį į viską, ką darote dienos metu. Pasistenkite labiau susikoncentruoti į teigiamus dalykus, į aplinką, į tas akimirkas, kurios jus džiugina. Kurkite aplink save nepamirštamas bei harmoningas dienos akimirkas.