Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį pasirenka kremavimą kaip alternatyvų laidojimo būdą, dėl to dažnai reikalingos kremavimo paslaugos. Tyrimų duomenimis, tai patinka dviem trečdaliams šalies gyventojų, tad tikėtina, kad ateityje paslaugos paklausa augs. Tačiau pati kremavimo paslauga tebėra paslaptis, ir nors dažnai laidojami šeimos nariai ar pažįstami, klausimų lieka.
Kaip išreikšti kremavimo troškimą?
Asmuo, pareiškęs testamente kremavimą po mirties, gali sudaryti sutartį su laidojimo tarnyba, kuri žada vykdyti testamentą. Tokia valia gali būti išreikšta ir artimiesiems notaro patvirtinimu, testamentu arba žodžiu. Jei neišreiškiami išankstiniai pageidavimai, bet artimieji nori, kad mirusysis būtų kremuotas, turi parašyti prašymą. Prašymą gali rašyti mirusiojo sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai ir seserys. Jei šeimos narių nėra, prašymą gali parašyti ir kiti artimieji. Prašyme svarbu pabrėžti, kad artimųjų nesutarimų dėl mirusiojo laidojimo kremavimo metu nėra.
Kada kremuojami palaikai?
Žmogaus kūnas gali būti kremuojamos praėjus 24 valandoms po mirties. Mirtį patvirtino greitoji medicinos pagalba, mirties liudijimą išdavė gydymo įstaiga, kurioje mirusysis buvo registruotas ir tuomet gali prasidėti kremavimo procesas. Šis dokumentas turi būti pateiktas laidojimo paslaugų centrui. Kremavimui karstai reikalingi, nes velionio kūnas automobiliu vežamas į krematoriumą kremavimui kartu su karstu.
Žmonės vis dažniau atkreipia dėmesį ir renkasi ekologiškas urnas, karstus
Ekologiškas gyvenimo būdas šiais laikais tampa vis populiaresnis, tad nieko keisto, kad ekologiškų urnų nori ir žmonės. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalyje stinga kapinių vietos, urnas laidoti kapinėse, ypač kolumbariume, yra ekologiškesnis sprendimas. Juos galima laidoti ne tik metalinėse, keramikinėse ar stiklinėse, bet ir ekologiškose urnose, kurios gaminamos iš biologiškai skaidžių medžiagų, kurios savaime suyra. Taip pat auga ekologiškų, natūralaus medžio kremavimo karstų paklausa.
Atsisveikinimas su mirusiuoju vyksta, dėl to turite viską suplanuoti
Nuo kremavimo paslaugų atsiradimo įsitvirtino keli atsisveikinimo su velioniu būdai: velionis šarvojamas, kremuojamas, o pelenai tuoj pat išvežami palaidoti. Arba artimiausi šeimos nariai atsisveikina su velioniu, o po kremavimo urna paliekama šarvojimo salėje, o vėliau laidojama. Urna taip pat gali būti vežama iš karto po kremavimo be užkasimo.
Jei artimieji nori atsisveikinti su velioniu prieš vežant karstą į kremavimo patalpą, tai gali padaryti krematoriumo palydos salėje. Dauguma atvykusiųjų renkasi palydėti velionį į kremavimo patalpą, neatsižvelgiant į tai, ar prieš tai atsisveikino salėje, ar velionis buvo atvežtas tik kremuoti. Anot artimųjų, šis etapas jiems atrodo būtinas, nes tik pasibaigus atsisveikinimui pajunta atsisveikinimo pabaigą, o tada, anot jų, užplūsta dieviškos ramybės jausmas. Palikti mirusįjį krematoriume jaučiasi kitaip nei gedėti ir užkasti jį žemėje. Jaučiate ramybę ir norite daugiau galvoti apie amžinybę, nei verkti. Kremavimas yra draugiškesnis aplinkai nei laidojimas, todėl vis labiau norisi, kad visa laidojimo ceremonija vyktų kuo mažiau teršiant. Kremuoti palaikai mažiau teršia planetą. Velionio palaikai palaidoti po žeme, teršiant ne tik žemę, bet ir gruntinius vandenis. Urna su pelenais gali būti palaidota kapinėse, dedama į specialią laidojimo kamerą, saugoma kolumbariume ar kitoje tam skirtoje vietoje. Taip pat – specialiai įrengtų pelenų barstytuvų išbarstymas kapinėse jau leistinas. Urnos kolumbariume visiškai neterš žemės. Palaikų kremavimo kainą Kaune, rasite čia: https://www.gedulas.lt/palaiku-kremavimas/.