Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje rinkosi rašytojo, sociologijos mokslų daktaro, ekonomisto Kazimiero Sventicko bičiuliai, kolegos, artimieji, šeimos nariai.
Prieš metus mūsų pasaulį palikęs itin pilietiškas, vienas šviesiausių Dainavos krašto žmonių, kaip ir pridera buvo pagerbtas tylos minute.
Direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, Lina Kamorūnaitė pristatydama ilgametį įstaigos bičiulį K. Sventicką neslėpė, jog biblioteka, atnaujinusi gražią draugystę su Alytaus krašto mokslininkų draugija „Vizija“, nusprendė šią bendrystę įprasminti atverdami parodą.
Paroda „Rašytojo, filosofo, ekonomisto, docento Kazimiero Sventicko veiklos atspindžiai“ tapo puikiu pretekstu visiems, mylėjusiems Kazimierą, susirinkti draugėn.
Bibliografė Ilona Krupavičienė miestelėnams pristatė minėtąją parodą, kurioje eksponuojami leidiniai, publikacijos, atspindinčios Kazimiero nuveiktus darbus, pasiektus tikslus, išsakytas prasmingas mintis ir idėjas, įgyvendintas aštrias ir reikalingas iniciatyvas.
Stebina tai, kad per tokį trumpą laiką šis be galo visuomeniškas žmogus spėjo nuveikti tiek daug: aktyvus įvairių draugijų narys, labdaringos veiklos dalyvis, pilietinių iniciatyvų organizatorius, Dzūkijos gamtos puoselėtojas, Kurnėnų mokyklos saugotojas.
Pagrindinis Kazimiero veiklos minėjimo bei prisiminimų vakaro iniciatorius, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ prezidentas Rytis Zautra pradėjo tokiais žodžiais: „Žmonės yra gyvi tol, kol mes juos prisimename. Nes tik tai, kas yra užrašyta, publikuota ir akylai saugoma, gali būti perduodama iš kartos į kartą“.
Rytis, pristatęs visus K. Sventicko nuopelnus bei nuveiktus darbus, negalėjo nepaminėti ir žmogiškųjų šio visuomenininko savybių: atidumo, atjautos, noro pagelbėti, padėti, suprasti, apginti. Principinė laikysena, tiesos ir teisingumo visuomenėje paieškos buvo tapusios šio šviesaus žmogaus gyvenimo dalimi.
„Kazimieras ėjo 75-uosius metus. Kiek daug liko neįgyvendinta, nenuveikta, neinicijuota, neparašyta, nediskutuota. Sunku iki galo suvokti, kokia didelė ši netektis ne tik šeimai, jo artimiesiems, mokslininkų draugijai, tačiau ir visam kraštui“, – kalbėjo R. Zautra.
Apie neeilinę K. Sventicko asmenybę mintimis per nuotolį dalijosi ir negalėję atvykti jo bičiuliai, brolis Valentinas – draugijos.
„Vizija“ prezidentas savo kalbą baigė žinia, kad siekiant išsaugoti Alytaus krašto šviesuolių istorinį atminimą K. Sventicko kandidatūra bus pateikta Alytaus rajono garbės piliečio vardui suteikti.
Maloniais prisiminimais apie draugystę su Kazimieru pasidalino ir buvusi ilgametė bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė. Jai į atmintį jis įsirėžė kaip labai intelektualus žmogus, tikras eruditas, kuris dar iki pasirašant bendradarbiavimo sutartį su biblioteka, dažnai čia lankėsi, dalyvavo įvairiose diskusijose, literatūriniuose vakaruose. Kazimieras į biblioteką atvykdavo su dideliu krepšiu raudonų obuolių: nuo šio neformalaus, šilto bendravimo prasidėjo ir visa kita bendra veikla.
Jaukaus vakaro pabaigai labai tiko šie kadaise K. Sventicko išsakyti paprasti, bet prasmingi žodžiai: „Daryk ką gali, ten kur esi“. Jie įrodo, kiek daug gali atsidavęs žmogus…
Paroda J. Kunčino bibliotekos erdvėse veiks iki kovo 10 dienos.
Indrė Navickė