Lietuvoje išrinktos TOP-10 rūšių gamtoje, į kurias turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys. Tarp jų yra retos, nykstančios, saugomos ar tiesiog mažai žinomos rūšys.
- Kaip jau rašėme, rūšių dešimtuko organizatoriai prie dešimtuko pridėjo ir gamtinę buveinę, nes kiekvienas organizmas gyvena tam tikroje aplinkoje, buveinėje.
Baravykinių šeimos grybas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Europoje jis pasirodė maždaug prieš dvidešimt metų, bet oficialiai užfiksuotas tik pirmo XXI a. dešimtmečio pabaigoje, Lietuvoje, Kuršių Nerijoje. Ten jis jau kuris laikas buvo renkamas ir vadinamas pagal pirmojo jį pastebėjusio žmogaus pavardę – balsevičiuku. Nuo to laiko raudonasis auksabaravykis išplito visose šalyse aplink Baltijos jūrą. Raudonasis auksabaravykis yra mikorizinis grybas, susijęs su pušimi. Lietuvoje sudaro mikorizę su vietine paprastąja ir svetimžeme kalnine. Grybas gana ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos baravykinių savo raudonai ruda (dažniausiai) kepurėle, kurios kraštai įlinkę į vidų (ypač jaunų vaisiakūnių) ir ilgoku, gelsvai rusvu, giliai vagotu kotu. Apatinė kepurėlės pusė gelsva, senų vaisiakūnių įgauna rusvai žalsvą atspalvį. Vidus balsvas, kartais kiek rausvas, perpjautas nemėlynuoja, tik kiek ruduoja, o siaura juostelė ties vamzdeliais tampa tamsiai raudona. Neturi specifinio kvapo, skonis kiek rūgštokas. Grybas valgomas, jį netgi galima naudoti audinių ir siūlų dažymui.
- Pilkasis kiškis (Lepus europaeus)
- Garbanotasis kiminas (Sphagnum squarrosum)
- Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa)
- Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
- Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus)
- Stačioji žemenė (Sagina nodosa)
- Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis)
- Šiaurinė linėja (Linnaea borealis)
- Juostuotasis margašoklis (Marpissa radiata)
- Vėgėlė (Lota lota)
Vėgėlė yra paslaptinga ežerų ir upių plėšrūnė. Kūnas išmargintas maskuojančiomis rusvomis dėmelėmis. Dieną vėgėlė dažniausiai tūno pasislėpusi po kelmais, tarp akmenų ar pakrančių urvuose. Medžioti varlių, smulkesnių žuvų išlenda iš savo slėptuvių naktį. Tai vienintelė Lietuvos žuvis neršianti žiemą, po ledu. Žvejai vėgėlių daugiausia pagauna dugninėmis meškerėmis rudenį ar žiemos pradžioje. Vasarą, per karščius, vėgėlės tampa neaktyvios ir slepiasi gilesniuose ir šaltesniuose vandenyse. Manoma, kad dėl klimato kaitos pasitaikantys vis dažnesni vasaros karščiai prisideda prie vėgėlių nykimo.
Medicininės dėlės dar senovėje buvo naudojamos gydymo tikslais ir dažniausiai kraujo nuleidimui, t .y. kai „blogas“ kraujas buvo tyčia paimamas iš kūno, siekiant gydyti įvairius negalavimus. Nors šiuolaikinėje medicinoje kraujo nuleidimas nebėra įprasta praktika, dėlės vis dar naudojamos gydymui. Dėlių seilėse yra antikoagulianto hirudino, kuris mažina kraujo krešėjimą, taip pat medžiagų, kurios gerina kapiliarinę kraujotaką.
- Dešimtukų tikslas – visuomenei plačiau pristatyti biologinę įvairovę ir skirtingumą. Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 tūkst. skirtingų sistematinių grupių organizmų rūšių: nuo plika akimi neįžiūrimų iki pačių stambiausių žinduolių.