Dauguose šeštąjį kartą surengtas literatūros festivalis „Laukinės vaivorykštės“.
Prozos, poezijos ir dainos šventė pavadinta iš Daugų krašto kilusios, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, poetės, eseistės Onės Baliukonės pirmojo eilėraščių rinkinio „Laukinės vaivorykštės“ vardu.
Pirmasis prieš skaitytojų „teismą“ stojo daugelio literatūrinių premijų – tarp jų ir 51-ojo tarptautinio literatūrinio festivalio „Poezijos pavasaris“ bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas, vertėjas, eseistas, daugiau nei 20-ties poezijos knygų autorius, „neatšaukiamas“ pasvalietis Vl. Braziūnas, kuris festivalyje pristatė savo naujausią eilėraščių rinktinę „Laiko pralandos“. Kaip teigė pats poetas, ją sudaro įvairiais metais jo parašyti ir surinkti eilėraščiai.
Antrasis festivalio svečias yra dažnai pristatomas kaip vienas produktyviausių, labiausiai provokuojančių bei skandalingiausių lietuvių rašytojų, nes jo nagrinėjamos temos yra dažnai susijusios su kontroversiškai vertinamais istorinės atminties karais bei jų skaudžiomis pasekmėmis praeities ir dabarties visuomenėms. Tai žinomas prozininkas, dramaturgas, libretistas, eseistas H. Kunčius, skaitytojams puikiai žinomas tokiais kūriniais kaip „Nepasigailėti Dušanskio“, „Geležinė Stalino pirštinė“, „Nušviesta“, „Šaltasis karas“.
Festivalyje prozininkas mus pakvietė pavartyti jo prieš pora metų išleisto romano „Kolūkio metraščiai“ puslapius ir supažindino su pagrindiniu jo herojumi, kolūkio „Lenino keliu“ pirmininku, socialistinio darbo didvyriu ir idėjiniu komunistu Vytautu bei margu to kolūkio gyvenimu. Prisipažinęs, jog „prozą nėra taip dėkinga skaityti kaip poeziją, nes poezija Lietuvoje yra labiau mylima“, autorius nevengdamas grotesko ir šaržo elementų perskaitė romano ištrauką „Kolūkio pirmininkas ir bažnyčios klebonas“.
Dar vienas festivalio dalyvis – poetas, prozininkas, eseistas, 45-ojo tarptautinio literatūrinio festivalio „Poezijos pavasaris“ bei 2022 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius pasidžiaugė išgražėjusiais Daugais, kur anksčiau dažnai lankydavosi pas savo gerą bičiulį, daugiškį poetą Dainių Gintalą ir pagyrė juose tvyrančią tylą.
„Nes Vilniuje mūsų tyla – tai amžinas dūzgesys. Tad branginkite tylą, kurią jūs dar čia turite“. Savo prisistatymą Rimvydas pradėjo pluoštu eilėraščių iš savo 10-ojo poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“, kuriuose gausu ir biografinių motyvų, susijusių tiek su jo turėtomis sveikatos problemomis („Budimo palata“), tiek ir su mylimo tėčio mirtim („Sargas“), „kuriam šioje rinktinėje nepaskyriau jokio eilėraščio. Todėl tai darau dabar“.
Festivalio pabaigoje buvo apdovanoti dar balandžio pradžioje skelbto ir mėnesį trukusio geriausio debiutinio eilėraščių konkurso, skirto Alytaus rajono jaunimui dalyviai ir nugalėtojai. Pagrindinis 6-ojo literatūros festivalio „Laukinės vaivorykštės 2023“ prizas – stiklinė statulėlė atiteko Daugų Vl. Mirono gimnazijos I gimnazinės klasės mokinei Mėtai Raudonytei, kuriai ją įteikė vertinimo komisijos pirmininkas, poetas Vl. Braziūnas. 2-osios vietos nugalėtoja tapo jos bendraklasė Akvilė Mikailionytė, o 3-ioji vieta atiteko Simno gimnazijos septintokei Gabijai Pavasarytei.
Jaunosios poetės taip buvo apdovanotos padėkos raštais ir „Poezijos pavasario“ almanachais. Be dovanų neliko ir festivalio svečiai, kuriems buvo įteiktos atminimo dovanėlės ir rožių puokštės. Tačiau didžiausia dovana – visa ką nustelbianti nuoširdi klausytojų padėka, kuri, tikėkimės, dar ilgai jiems primins viešnagę ežerų mėlyje paskendusiuose Dauguose.
Šventėje dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės švietimo kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Zavistauskienė, laikinai einanti Daugų Vl. Mirono gimnazijos direktorės pareigas Loreta Alksninienė, Daugų seniūnė Irma Kašėtienė, Pivašiūnų globos namų direktorius Sigitas Karlonas ir Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas, kuriam teko garbė tarti sveikinimo žodį festivalio žiūrovams, svečiams ir dalyviams.
Festivalį organizavo Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka, o dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus rajono savivaldybė.