Alytaus apylinkės teisme išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- priteisti iš motinos nepilnametės dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo teismui pateikimo dienos iki kol bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo;
- nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nuo prašymo teismui pateikimo dienos iki kol bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo nustatyti su juo pagal jo gyvenamąją vietą.
Pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė be saiko vartoja alkoholį, todėl jis, neapsikentęs nesiliaujančio girtuokliavimo bei keliamų konfliktų, su dukra apsigyveno atskirai.
Vyras taip pat nurodė, kad vienas rūpinasi vaiko išlaikymu, motina visiškai neprisideda. Taip pat nurodė, kad ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo teismui šiuo metu negali pateikti, nes dar nėra gauta pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo bei nėra gautos užsakytos pažymos iš įvairių įstaigų, kurios reikalingos šioje civilinėje byloje.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015).
CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti inter alia (be kita ko) priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu.
Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884-180/2016). Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015).
Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo šeimos bylose gali būti taikomos, nustačius tokias sąlygas:
- Tikėtinai pagrindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas;
- Egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba turi būti nustatomas poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsaugoti vienos iš šalių ir (ar) jų nepilnamečių vaikų interesus;
- Pareiškėjas (ieškovas), teikdamas prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio. Be to, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo pareiškėjas turi sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (šioje proceso stadijoje).
Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kliūtimi ieškiniui paduoti nurodė šias aplinkybes:
- nėra gauta pažyma dėl mediacijos atlikimo, nėra gautos pažymos iš įvairių įstaigų, kurios reikalingos civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškinys negali būti paduotas iš karto, nėra pakankamos.
Pareiškėjas galėjo teikti ieškinį dar iki mediacijos atlikimo, nes vadovaujantis Teismų praktika, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu, ir ši aplinkybė nėra laikoma svarbia bei reikšminga priežastimi pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). O ir pareiškėjo užsakytos ir dar negautos pažymos iš įvairių institucijų gali būti pateiktos teismui vėliau ir jų neturėjimas dabartiniu momentu negali būti kliūtimi ieškiniui pateikti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas ypač tikslingu.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, todėl pareiškėjo prašymo netenkino (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjui išaiškino, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jo teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus, teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir visų įrodymų byloje netiria, o tik analizuoja duomenis pateiktus su pareiškėjo prašymu.