2020-ųjų pavasarį, paskelbus pirmąjį karantiną, nemažai švaros paslaugas teikiančių Lietuvos bendrovių gavo licencijas dezinfekuoti patalpas ir sėkmingai pradėjo šią veiklą, o pernai rudenį ir ankstyvą žiemą, COVID-19 atvejų skaičiui per parą šoktelėjus net iki kelių tūkstančių, patalpų dezinfekavimas įgijo neregėtą pagreitį. Valymo paslaugas teikiančios įmonės gavo gerokai mažiau tipinių užsakymų, tad nauja paslauga – patalpų dezinfekavimas – leido tęsti veiklą ir išsaugoti darbo vietas.
Bene aktyviausiai patalpų dezinfekcija domėjosi įmonės, kurių darbuotojai neturėjo galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Profesionali patalpų dezinfekcija – tai bene efektyviausias būdas stabdyti COVID-19 viruso plitimą ir pasirūpinti darbuotojų gerove bei sveikata.
Keli faktai apie COVID-19 viruso dalelių išlikimą ore ir ant skirtingų paviršių:
- Viruso dalelės ore išsilaiko vidutiniškai iki 3 val.
- Ant varinių paviršių viruso dalelių galima aptikti vidutiniškai iki 4 val.
- Ant kartotinių paviršių COVID-19 sukėlėjai aktyvūs išlieka iki 24 val.
- Ant plastikinių ir nerūdijančio plieno paviršių viruso dalelės atsparios net iki 2–3 parų.
Taigi, kovojant su pandemija patalpas dezinfekuoti būtina, bet ar visi dezinfekavimo metodai – vienodai efektyvūs? Įmonės pasirenka skirtingus dezinfekcijos metodus, skirtingą įrangą ir priemones, tačiau, pasak UAB „Armeka“ komercijos direktoriaus Maksimo Bocullo, patalpoms dezinfekuoti tinkami toli gražu ne visi būdai ir ne visi jie vienodai efektyvūs.
Tradiciniai patalpų dezinfekavimo būdai
Taikant tradicinę metodiką, dezinfekcinės priemonės purškiamos rankiniu būdu, tad aktyviosios dalelės gali pasiekti ne visas patalpos ertmes – lašeliai paprastai nusėda ant horizontalių paviršių, o oras išvalomas tik iš dalies. Dar blogiau – jei ant elektronikos prietaisų užpurškiama daugiau skysčių, jiems gresia korozija, įranga gali sugesti.
Nemažai laiko užtrunka ir patalpų paruošimas dezinfekcijai (pavyzdžiui, būtina uždengti augalus) bei vėdinimas, trunkantis net iki pusės darbo dienos. Tačiau net ir išvėdinus patalpas gali likti specifinis priemonių kvapas, o agresyvūs cheminiai preparatai gali pažeisti paviršius. Dezinfekuojant patalpas tradiciniu būdu reikia specialiai apmokyti darbuotojus, todėl paslaugos kaštai išauga.
Patalpų dezinfekavimas šalto rūko generatoriumi
Pasak M. Bocullo, šiuo metu efektyviausias – patalpų dezinfekavimas šalto rūko generatoriumi. Metodo privalumai:
- tai vienas saugiausių ir efektyviausius rezultatus suteikiančių patalpų dezinfekcijos metodų;
- naudojami preparatai negadina paviršių, daiktų, todėl prieš dezinfekavimą jų nereikia uždengti, o po dezinfekcijos – papildomai nuvalyti;
- puikiai tinka ir toms patalpoms, kurių grindys nėra plaunamos šlapiuoju būdu;
- tinka dezinfekuoti ir transporto priemones;
- dezinfekavimo procesas – greitas ir sklandus, nekenkiantis aplinkai ir žmonėms;
- po dezinfekcijos praėjus 2 val. jau galima naudotis patalpomis;
- nelieka specifinio kvapo, patalpų nebūtina išvėdinti, nes aplinka neužteršiama.
Ekspertas taip pat ragina atkreipti dėmesį, jog dezinfekcija šalto ir karšto rūko metodais nėra analogiška. Dezinfekuojant patalpas populiariuoju karšto rūko metodu, ant paviršių nusėda glicerolis, virstantis lipnia plėvele: prie tokio paviršiaus prikimba dulkės, tad patalpas reikia valyti papildomai. Taigi maksimaliai efektyvi ir taupanti laiką paslauga – dezinfekavimas šalto rūko generatoriumi.
