2 tūkst. 579 – tiek pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 sulaukta per 4 vakcinacijos mėnesius, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).
Įtariamos nepageidaujamos reakcijos (ĮNR) į vakciną pranešimai sudaro 0,27 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus, kuris iki gegužės buvo 955 tūkst. 921 dozių.
Per visą šį laiką žmonės buvo skiepijami keturiomis Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis.
VVKT ketvirtąjį vakcinacijos mėnesį gavo 837 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujama reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu.
Po vakcinos „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vartojimo gauti 559 ĮNR pranešimai.
Po vakcinos „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) pranešimų gauta 218, po vakcinos „Moderna“ – 58.
795 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 613 ir 224 pranešimus. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 18-95 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 54, iš pacientų – 760, 23 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, kaip ir ankstesniais mėnesiais išlieka panašūs – tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Po vakcinos „Jenssen“ („Johnson&Johnson“) vartojimo ĮNR pranešimų dar negauta, nes ja skiepyti Lietuvoje pradėta tik balandžio pabaigoje.
VVKT duomenimis, gautais iš Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto (CHMP), pradėta tęstinė duomenų apie monokloninio antikūno sotrovimabo (dar kitaip žinomo, kaip VIR-7831 ir GSK4182136) peržiūra. Šį vaistą COVID-19 ligai gydyti sukūrė farmacinės kompanijos „GlaxoSmithKline” ir „Vir Biotechlogogy“.
Sprendimas pradėti tęstinę duomenų peržiūrą grindžiamas preliminariais vykstančio tyrimo, kuriame nagrinėjama vaisto galimybė užkirsti kelią pacientų hospitalizacijai ar mirti nehospitalizuotiems pacientams, sergantiems COVID-19 liga, rezultatais. Taip pat vykdoma atskira sotrovimabo peržiūra, siekiant pateikti rekomendacijas ES nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kad, esant poreikiui, jos galėtų nuspręsti dėl vaisto vartojimo dar iki registracijos proceso pabaigos.
Sotrovimabas yra monokloninis antikūnas, pasižymintis aktyvumu prieš COVID-19 ligą, sukeliantį virusą. Monokloninis antikūnas yra tam tikros rūšies baltymas, kuris atpažįsta ir prisijungia prie specifinės struktūros (vadinamos antigenu). Sotrovimabas yra sukurtas taip, kad prisijungtų prie SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19 ligą, spyglio baltymo. Prisijungus veikliajai medžiagai, virusas nebegali patekti į organizmo ląsteles. Tokiu būdu tikimasi sumažinti pacientų, sergančių COVID-19 liga, hospitalizacijos poreikį.