Energetikos ministerijos organizuojamame konkurse studentams „Žaliasis kelias: klimato kaitos ir energetikos iššūkiai“ dalyvavę jauni žmonės įrodė, jog tvari energetika ir žaliasis kursas yra ne tolima ateitis, o jau dabar svarbios temos.
„Vilnius Tech“ architektūros magistro studijas baigusi Austėja Jurčiukonytė konkurso organizatorių dėmesį patraukė savo baigiamuoju studijų darbu „Paprastųjų erdvių konversija: sociotopas Alytuje“.
Pasak Austėjos, kad ekologijos tema ją domino visuomet, todėl dar studijuodama ji gilinosi, kaip architektūra gali daryti kuo mažesnę žalą mus supančiai aplinkai.
Anot A. Jurčiukonytės, kuriant aplinkai draugiškesnę architektūrą svarbu galvoti ne tik apie naujos architektūros kūrimą, tačiau ir galimą prarastųjų erdvių pervartojimą ir biologinės įvairovės kūrimą miestuose. Ateities miestų vizija – tai funkcinis mišrumas, paslaugų koncentracija, trumpųjų ryšių miestai, priklausomybės nuo lengvojo automobilio mažinimas bei žaliosios idėjos.
„Lietuvos miestai yra raginami siekti „žaliosios sostinės“ vardo, diegti ekologiškas technologijas ir gerinti aplinką. Susidomėjimas ekologija Lietuvoje auga pirmiausiai tarp miestiečių. Žmonės ieško ekologiškų maisto produktų ir diegia alternatyvias šildymo sistemas privačiuose namuose“, – pozityvius pokyčius pastebėjo viena iš konkurso laureatų. Jos teigimu, jau dabar Lietuvoje turime puikias galimybes naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo, vandens energiją, surinkti lietaus vandenį, apželdinti stogus ar filtruoti nuotekas.
Vidutinio dydžio Lietuvos miestuose galima sukurti kompaktiško miesto planą suplanuojant vientisą dviračių ir pėsčiųjų takų sistemą, kartu taip mažinant ir gyventojų poreikį naudotis automobiliu.
Rašydama savo darbą Austėja pasakojo norėjusi sukurti alternatyvią struktūrą. Projekto tikslas buvo sukurti mišrios funkcijos architektūrinį objektą – sociotopą, kuris padėtų simboliškai sugrąžinti erdvę žmonėms.
„Rengiant projektą atradau daug naujos informacijos, sėkmingų programų, principų, kas padeda miestams keistis ir keliauti teisingu erdvių formavimo keliu, kuris remiasi ekologiškumo aspektais: mažinti automobilių stovėjimo vietas gatvėse, tuomet gatvės tampa visuomeniškesnės ir labiau apgyvendintos. Įdomu stebėti miestų virsmus į pėsčiųjų ir dviratininkų miestus. Juk miestų žavesys ir glūdi gyvybingose gatvėse ir viešosiose erdvėse“, – samprotavo A. Jurčiukonytė ir pridūrė, jog kartu su kintančiu pasauliu ir tvaresniais jo tikslais koja kojon turėtų žengti visos sritys.
Viso konkurso metu 500 eurų vertės pinigine premija buvo įvertinti trys darbai.