Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje.
Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant.
Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi tik jų įvaizdis prieš vidaus auditoriją. Vakarai kaip auditorija yra praktiškai nurašyti, nepaisant tebesitęsiančios RT ar kitų kanalų veiklos Europos sostinėse.
Pastarųjų mėnesių tylos laikotarpį tarp Vakarų (ES) ir Minsko, kai nebūta jokių rimtesnių judesių viešumoje, Lukašenkos ir Kremliaus režimai išnaudojo pasiruošimui pereiti prie aktyvaus, nebemaskuojamai išreikšto terorizmo.
Akivaizdu, kad kriminalinė operacija perimant ir Minske nutupdant į Vilnių skridusį „Ryanair“ orlaivį vyko su Kremliaus žinia. Dar prieš atlikdami planuotus veiksmus teroristai suprato, kad tokio masto operacija, t.y. tiesioginė ataka ne tik prieš baltarusių žurnalistą, bet ir prieš Vakarus (europiečius), sukels aštrią reakciją abipus Atlanto, ir tai lems pasekmes (sankcijas).
Putino režimas pereina prie visiškos tiesioginės kontrolės Minske, nors Lukašenka ir taip niekada nebuvo savarankiškas. Putinas lieka vieninteliu Lukašenkos ateities valdžioje (ir po jos) garantu.
Nėra abejonių, kad padaryti nusikaltimai žmoniškumui. Tarptautinius teismus, tikiuosi, vieną dieną pasieks šios ir kitos bylos. Bet kol kas Kremlius darys viską, kad paremtų savo partnerį nusikaltimuose. Tokia išvada peršasi planuoto ir artėjančio JAV-Rusijos valdžios atstovų susitikimo fone, kurio metu Putinas neabejotinai bandys brėžti ir įtvirtinti naujas savo įtakos zonų ribas, ir sieks mandato toliau jose veikti. Valstybių suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių, demokratijos vertybių klausimai režimui neegzistuoja.
Lietuva per pirmas dienas po orlaivio ir R. Pratasevičiaus užgrobimo padarė tikrai daug, bet ką dar galime nuveikti?
Pirma: pritariu minčiai, kad savo kieme – Vilniuje – galime ir turime kiečiau tvarkytis su po priedanga dirbančiais KGB samdiniais iš Minsko ar Maskvos. Reikalingas ne tik jų veiklos stebėjimas, bet ir aktyvūs prevenciniai veiksmai.
Neatmestina, kad ateityje teroristiniai išpuoliai galimi ir Lietuvos teritorijoje. Susidūrus su grėsmėmis ore reikia iš naujo įvertinti rizikas ant žemės. Būtina užtikrinti ne tik režimo politinių oponentų ir jų šeimų apsaugą. Laikas pasirūpinti Lietuvai svarbių infrastruktūros objektų saugumu, įskaitant galimas kibernetines atakas prieš juos ar mūsų valdžios institucijas.
Antra: dabar tinkamas momentas perduoti Vakarams nedviprasmišką žinią dėl Astravo. Reikia įtikinti partnerius, kad atominė elektrinė pastatyta ir veikia kaip ilgalaikio šantažo-grasinimo priemonė. Ne veltui „Rosatom“ iškart po lėktuvo nutupdymo Minske pranešė, kad jų planuose – kuo greičiau paleisti elektrinę komerciniam naudojimui ir plėsti jos pajėgumus.
Tai reiškia, kad jau artimiausiu metu susidursime su naujais Kremliaus mėginimais komplikuoti Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarais procesą. Lobizmas bus pasitelktas bandant kišti pagalius į ratus atnaujintoms deryboms tarp Baltijos šalių. Visame šiame kontekste Lietuvos sprendimai turės būti dar ryžtingesni, ir, svarbu, nepavėluoti.
Kokie galimi tolesni ES veiksmai po vakarykštės Europos Vadovų Tarybos (EVT) reakcijos į terorizmo aktą?
Dabartinis EVT sprendimas yra proporcingas, bet jį dar turės lydėti sektorinės sankcijos Lukašenkos režimui, jo aplinkai ir terorizmo finansuotojams. Tiesa ta, kad lėktuvo ir R. Pratasevičiaus užgrobimas, lietuvių ir kitų ES piliečių (orlaivio keleivių) paėmimas įkaitais ir didelės grėsmės jiems sukėlimas pažadino dalį Europos, kurios požiūris į įtampos šaltinius iš Rytų iki šiol buvo rezervuotas. Ateina supratimas, kad tai vis dėlto yra tiesioginė ES problema (jei ne tiesioginė grėsmė).
Reikalingi koordinuoti ES veiksmai dėl naujo plačiai apimančio ekonominių sankcijų Lukašenkos aplinkai ir smogikams paketo. Lietuva čia irgi turi rodyti lyderystę. Įvestos sankcijos turi paliesti gyvybinius režimo narių interesus.
Reikia daryti viską, kas įmanoma, siekiant išlaisvinti R. Pratasevičiaus ir daugiau nei 400 kitų politinių kalinių Baltarusijoje, bei stiprinti demokratinės opozicijos balsą ir jos veiklos galimybes.
