Tarpmokyklinėje konferencijoje „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje: išmoktos pamokos“ dalyvavo ir pedagogai iš Alytaus. Šis renginys buvo vienas iš keletą mokslo metų trunkančių edukacijų, kurias rengia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
„Prisimenu dar gyvai vykusį pirmą susitikimą, per kurį susiginčijome vertybiniais klausimais. Dabar tos pačios temos jau nebėra tabu ir matome visapusišką mokytojų išsilavinimą, kurį galime perduoti ir moksleiviams. Mes nustojome priešintis tam, ko nežinome“, – pastebėjo Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė.
Pasak Putinų gimnazijos socialinei pedagogei Rimtautei Marčiulionienei labiausiai įsiminė pirmasis susitikimas, kai su Alytaus miesto savivaldybės atstovais prie apskrito stalo susėdome aptarti projekto vizijos.
„Dabar, kaip bendruomenė, jau galime drąsiai diskutuoti smurto dėl lyties klausimais, kurie, pasirodo, apima labai daug skirtingų aspektų. Kai pradėjome aktyviai dirbti, tokios temos kaip lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija apskritai buvo paliestos pirmą kartą, o juk mokykloje dirbu jau labai ilgai. Galiu pasidžiaugti ir tuo, kad per paskutinius porą metų mokėmės pagarbiai išsakyti savo nuomonę, išklausyti kitus ir nesusipykti su kolegomis, jei požiūriai išsiskiria. Kartais to pritrūksta“, – sakė Putinų gimnazijos socialinė pedagogė.
„Kalbame apie situacijas, kuriose vaikinai nesijaučia gerai, kai jų draugai bendrauja grubiai, stumdosi ar kumščiuojasi, tačiau bijo savo jausmus išreikšti garsiai. Kalbame ir apie pirmųjų romantinių santykių momentus, merginų patiriamą seksualinį priekabiavimą, persekiojimą ir panašiai. Tikiu, kad esate tie žmonės, kurie iš vaiko elgesio pastebi, jog jam reikalinga pagalba. Tai gali būti tos kelios papildomos minutės nuoširdžiam pokalbiui, tiesioginis įsikišimas į moksleivių tarpusavio santykius, o galbūt sunkus skambutis atsakingoms tarnyboms, kai nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai kenčia patys vaikai ar jų mamos, tėčiai“, – mokyklų svarbą pabrėžė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
R. Marčiulionienė pripažino, kad raktas į pokytį gali būti mokytojai. „Pirmiausia turime būti kritiški patys sau ir pripažinti, kad nežinoti yra normalu. Mums buvo sukurta saugi aplinka, kurioje galėjome prabilti apie savo patirtis, o dabar turime užtikrinti nuoseklumą ir toliau tikslingai dirbti. Kartais mokytojai labiau nei tėvai bei jų vaikai bijo tam tikrų temų ir todėl jų vengia, bet žinių ieškojimas iš to išlaisvina. Kai pradėjome organizuoti užsiėmimus su moksleiviais, pastebėjome, kad jiems palengvėjo. Moksleiviai pasijuto išgirsti ir pastebėti, jie nori kalbėtis“, – patirtį abibendrino R. Marčiulionienė.
Duomenis pristačiusi Lietuvos žmogaus teisių centro projektų koordinatorė Paulina Drėgvaitė atkreipė dėmesį, kad 2020 m. su teiginiu, kad kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir elgesiu, nesutiko tik 30 proc. visų apklaustų moksleivių, o 2021 m. prieštaraujančių buvo jau 50 proc. Taip pat 21 procentiniu punktu išaugo nesutinkančių, kad merginos turi atrodyti seksualiai (2020 m. – 41 proc., 2021 m. – 62 proc.). Lygių galimybių integravimo ir lytiškumo ugdymo ekspertė Vilma Gabrieliūtė pasidžiaugė, kad pandemija nesutrukdė kokybiškai išnagrinėti sudėtingų ir jautrių temų. Pravestų užsiėmimų rezultatus parodė ir pakartotinai atliktas moksleivių bei mokytojų nuostatų tyrimas – kai kuriais klausimais buvo pastebimas net 20 procentinių punktų pokytis.