Alytuje užsiplieskė sandėlis su naudotomis padangomis, jo 2019-ųjų rudenį degė dešimt dienų, o tiek paties gaisro, tiek jo gesinimo iniciatyvos potencialiai teršė gamtą.
Žmonės nerimavo dėl gruntinio vandens užterštumo, tai buvo aktualu tiek ūkiams, tiek ir gyventojams, kurie naudoja šulinių vandenį. Vėlesni tyrimai nustatė, kad gaisro paliktos atliekos išties yra toksiškos ir jas buvo pradėta atitinkamai likviduoti, tačiau kaip pasikeitė Alytaus gyventojų elgsena?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkų komanda kaip tik tuo metu Alytuje vykdė tęstinį tyrimą, kurio tikslas buvo tirti paauglių gamtai draugišką elgseną ir ypač jų vienkartinio plastiko naudojimą perkant geriamą vandenį buteliuose. Įvykusi nelaimė, mokslininkų manymu, turėjo nemenką tikimybę paveikti atliekamo tyrimo rezultatus, tad buvo imtasi atlikti tolesnius matavimus įvertinant, kiek Alytaus paaugliai jaučia riziką dėl geriamo vandens iš čiaupo, šaltinio ar šulinio vartojimo. Ši unikali proga leido įvertinti natūraliai susiklosčiusį eksperimentą – palyginti Alytaus ir kito panašaus dydžio miesto Lietuvoje paauglių elgesio ir požiūrio skirtumus.
Iš viso tyrime dalyvavo 377 paaugliai, 221 iš jų – iš Alytaus. Lyginant, kaip skiriasi Alytaus paauglių ir kito miesto, esančio toliau nuo gaisro ir nepaveikto šios nelaimės, rizikos suvokimą, buvo nustatyta, kad Alytaus paaugliai tik nežymiai gausiau jaučia riziką dėl įvykusios nelaimės, o gaisro nepaveikto miesto paaugliai šiek tiek labiau bijojo dėl kažko panašaus atsitinkant jų mieste.
Paanalizavus duomenis taip pat buvo nustatyta, kad paaugliai iš Alytaus turėjo stipriau išreikštą įprotį pirkti vandenį buteliuose, o tai gali rodyti, kad esant neužtikrintomis sąlygomis yra remiamasi patikrintais ir automatiniais elgesiais. Gali būti, kad paaugliai suvokė vandenį buteliuose kaip garantuotai saugų, o vandenį iš kitų šaltinių – kaip neužtikrintai saugų.
Išryškėjo Alytaus paauglių tendencija labiau vadovautis suvokiamomis savo elgesio pasekmėmis. Alytaus paauglių supratimas, kad plastiko buteliai teršia aplinką buvo labiau susijęs su ketinimu nepirkti vandens plastiko buteliuose, lyginant su nepaveikto miesto paaugliais. Tas pat pastebėta ir žvelgiant į tai, kaip paaugliai įvardija geriamo vandens prieinamumą – Alytaus paauglių suvokimas, kad jie gali rasti saugų geriamo vandens šaltinį juos skatino vengti vandens plastiko buteliuose.
Visgi, pasak MRU psichologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Mykolo Simo Poškaus, iš šio tyrimo nederėtų daryti labai griežtų išvadų, kadangi dauguma skirtumų tarp Alytaus ir gaisro nepaveikto miesto paauglių buvo itin negausūs. Tokie rezultatai gali rodyti, kad abiejų miestų paaugliai buvo apylygiai paveikti nelaimės per žiniasklaidoje pasirodančios informacijos arba įvykusi nelaimė tik nežymiai pakeitė paauglių nuostatas ir elgseną. Įprastai tokiu atveju tyrėjai sako, kad reikėtų tolesnių tyrimų šiam klausimui nagrinėti, bet mūsų komanda tikisi, kad Lietuvoje niekada nesusiklostys panaši situacija, įgalinanti tirti šią temą. Laimei, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje geriamas vanduo iš čiaupo yra itin švarus, tad raginame visus pildyti savo gertuves ir vengti vienkartinio plastiko.