Savo pozicijas Baltijos šalyse didžiausių bendrovių 50-uke pagerino Alytuje gamyklas turinčios lietuviško kapitalo bendrovės, o viena užsieniečiams priklausanti įmonė į pajėgiausiųjų sąrašą pakilo pirmą kartą.
Tarptautinį reitingą, išanalizavusi daugiau kaip 300 mln. eurų apyvartą pernai pasiekusias įmones, sudarė tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“.
Iš įmonių, turinčių gamyklas Dzūkijos sostinėje, Baltijos verslo galiūnų penkiaskiasdešimtuke aukščiausiai – gėrimų, maisto gamintojai.
„MG Baltic“ koncernas, Lietuvoje valdantis tris alkoholinių gėrimų gamyklas, o tarp jų – ir „Alitą“ Alytuje, iš 24 vietos pakilo į 21, pajamas per 2019-2020 m. padidinęs aštuoniais procentais (nuo 644 mln. iki 693 mln. Eur), o pelną užauginęs 15 proc. (nuo beveik 27 mln. iki 30 mln. Eur).
Į 28 iš 33 pozicijos Baltijos šalių didžiausių bendrovių 50-uke pakilo naują greito maisto gamyklą Pramonės parke, taip pat senąjį elevatorių, grūdų kombinatą Pramonės gatvėje, Domantonių paukštyną prie Alytaus ir kitas panašias įmones Lietuvoje turintys „Kauno grūdai“, pajamas per 2019-2020 m. paauginę septyniais procentais (nuo 563 mln. iki 605 mln. Eur), o pelną pakėlę daugiau nei dvidešimt proc. (nuo 5 mln. iki 7 mln. Eur).
Panašiose vietose sąraše – ir naujasis „Kauno grūdų“ savininkas „Linas agro“ bei jo grupės bendrovė.
Į 36 iš 45 vietos palypėjo Alytaus pieninę, sūrių, ledų gamybos, vaisių ir daržovių perdirbimo cechus Putinų gatvėje koncentravusi, taip pat kelias kitas maisto produktų gamyklas mūsų šalyje valdanti „Rivona“, kuri pajamas per 2019-2020 m. padidino septyniais procentais (nuo 461 mln. iki 492 mln. Eur), o pelną – dešimt proc. (nuo 11 mln. iki 12 mln. Eur).
Panašioje pozicijoje pajėgiausiųjų Baltijos bendrovių sąraše – ir su „Rivona“ susijusi bendrovė, bene daugiausia jos produkcijos parduodanti „Norfos mažmena“, vien Alytuje turinti keturis prekybos centrus.
Baltijos šalių didžiausių bendrovių 50-uko viršuje – dvi susiję Lietuvos įmonės („Vilniaus prekyba“ ir „Maxima grupė“), kurios Alytuje turi penkis prekybos centrus, o netiesiogiai – ir žemės plotą pačiame Dzūkijos sostinės centre, buvusios Alytaus autobusų stoties Jotvingių g. teritorijoje.
Į pusšimčio galingiausių Baltijos verslų reitingą pateko ne tik gėrimus, maistą Alytuje gaminantys, tačiau ir šio sąrašo naujokė bendrovė „Graanul invest“, kuriai priklauso šilumos ūkiuose naudojamų biogranulių gamykla Pramonės rajone. Ši estų kapitalo įmonė, debiutavusi 41 vietoje, pajamas per 2019-2020 m. padidino devyniais procentais (nuo 402 mln. iki 439 mln. Eur), o pelną – dar daugiau (nuo 48 mln. iki 74 mln. Eur).
Analizuojant bendroves pagal darbuotojų skaičių, „Vilniaus prekyba“ pernai Lietuvoje turėjo 45 tūkst. 965, „Maxima grupė“ – 40 tūkst. 731, o „Maxima LT“ – 13 tūkst. 190 darbuotojų.
- Iš Alytuje veikiančių reitingo dalyvių minėtuoju laikotarpiu darbuotojų skaičių didino „Kauno grūdai“ ir „Graanul invest“, o „MG Baltic“ ir „Rivona“ – mažino.
„Kauno grūdai“, „MG Baltic”, „Rivona” pateko ir į „Coface“ pagal 2020 m. duomenis sudarytą didžiausių įmonių Vidurio ir Rytų Europos regione top-500 sąrašą, į kurį buvo įtrauktos 26 Lietuvos bendrovės. Aukščiausią (11) vietą užėmė „Vilniaus prekyba“.
Tarp lietuviškų bendrovių didžiausią šuolį reitinge pademonstravo „Kauno grūdai“, pagerinę vietą 68 pozicijomis, ir koncernas „MG Baltic“, pakilęs per 60 pozicijų.
„Kauno grūdai“ iš 441 šoktelėjo į 373, „MG Baltic” – iš 367 į 307, „Norfos mažmena“ – iš 442 į 414, o į „Rivona“ į Vidurio ir Rytų Europos top-500 pateko pirmą kartą ir debiutavo 478 pozicijoje.
Daugiausia įmonių, pagal 2020 m. rezultatus patekusių Vidurio ir Rytų Europos top-500 reitingą, veikia Lenkijoje (161), Čekijoje (77), Vengrijoje (68) ir Rumunijoje (56), likusios yra įsikūrusios Slovakijoje (35), Lietuvoje (26), Bulgarijoje (22), Serbijoje (15), Kroatijoje ir Slovėnijoje (po 14), Latvijoje ir Estijoje (po 6). Tiesa, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tenkančią vienam gyventojui, tarp visų minėtų šalių Lietuva 2020 m. užėmė ketvirtąją vietą (17 mln. 714 Eur), o lietuvius aplenkė tik Slovėnija (22 mln. 312 Eur), Čekija (20 mln. 280 Eur) ir Estija (20 mln. 190 Eur). Vienoje aukščiausių vietų Lietuva atsidūrė ir nedarbo statistikoje, kurioje lietuvius (8,5 proc.) „aplenkė“ tik Serbija, kurioje nedarbas pernai sudarė 9,2 proc.
