Prieš keturis dešimtmečius Alytaus senojoje dalyje, Vytauto gatvėje, buvo atidaryta maisto prekių parduotuvė „Liepa“. Taip pavadinta neatsitiktinai – šalia augo liepos, kurios šiuo metu stipriai išretintos. Vietiniai ją vadindavo „Liepuke“. Kai prieš šešerius metus parduotuvė nustojo veikti, tikriausiai niekas net negalvojo, jog ji kažkada bus prikelta.
Senieji gyventojai į parduotuvę Vytauto gatvėje grįžta su prisiminimais
Juk mažąsias parduotuves užgožė didieji prekybos centrai, o ir buvę „Liepos“ savininkai nenorėjo skirti lėšų jai atnaujinti. Jauni alytiškiai Dovilė ir Nedas Vaitkevičiai ėmė ir surizikavo. Nusipirkę „Liepos“ pastatą, šį pavasarį atidarė maisto prekių parduotuvę su baru, kiek anksčiau rūsyje įrengė pobūviams bei seminarams skirtą salę. Parduotuvei vos atvėrus duris Vaitkevičiai pamatė, kad senieji gyventojai į ją grįžta su prisiminimais, stebisi, kaip pasikeitęs vidus, o ir prekių čia daug tokių, kokių kitur nerasi.
Pamatė skelbimą apie nuomą ir susidomėjo
Dovilė labai gerai prisimena, kaip su vyru, važiuodami pro uždarytos „Liepos“ pastatą, vis nužvelgdavo ant jo pakabintą skelbimą apie nuomą: „Pagalvodavome, gal reikia nuomotis, pabandyti veikti? Juk ši parduotuvė turi senas tradicijas senojoje Alytaus dalyje. Gal sugrįš ir senieji pirkėjai? Šalia – gimnazija, gal ir mokinius galėtume sudominti kai kuriais maisto produktais?“
Pasvarstė apie nuomą, bet tuoj pat kilo ir kita mintis – gal pabandyti nusipirkti. Sužinoję pastato kainą, tuomet jiems priimtiną, apsisprendė pirkti.
Dovilė atsisakė darbo viename degalinių tinkle, Nedas jau turėjo savo žaliuzių verslą, įsigiję „Liepos“ pastatą abu nėrė į naują visos šeimos veiklą.
Ankstesni šios parduotuvės savininkai metus laiko buvo ją uždarę, o sužinoję apie pirkėjus tik apsidžiaugė, kad pagaliau atsirado alytiškiai, norintys „Liepą“ prikelti.
Taip prieš penkerius metus Vaitkevičiai įsigijo pastatą, bet duris parduotuvė su baru atvėrė tik šį pavasarį.
„Iš pradžių reikėjo apsispręsti, kokią veiklą pradėti pirmiausia – atnaujinti rūsyje esančią salę ar imtis parduotuvės atidarymo. Jūs net neįsivaizduojate, kaip čia viskas buvo apleista ir kiek reikėjo įdėti ne tik darbo, bet ir pinigų. Dirbo ir mūsų šeima, ir artimieji. Visi su dideliu entuziazmu. Norėjosi pradėti nuosavą verslą šioje vietoje, kurią, manau, tikrai nemažai alytiškių gerai prisimena“, – pasakojo Dovilė, pati nuo pat vaikystės gyvenanti Alytaus senamiestyje ir su tėvais ar viena eidavusi į „Liepą“ apsipirkti.
„Būdavo, ateina ir dairosi kaip po muziejų“
Pirmiausia Vaitkevičiai susitvarkė pastato rūsyje esančią salę, kurioje kažkada veikė alaus baras, ją pritaikė pobūviams, seminarams ir kitiems renginiams. Bet užklupo karantinas dėl kovido ir visa veikla baigėsi.
Investuota daug, o biznis tarsi sustojo. Tada, baigiantis kovidui, alytiškiai ėmė galvoti apie parduotuvės atidarymą.
„Kai atsidarėme, būdavo, ateina senieji alytiškiai, kurie buvo įpratę prie „Liepos“, ir dairosi kaip po muziejų. Iš tiesų mes viską pakeitėme, senojo vaizdo visiškai neliko. Tik parduotuvės pavadinimo nekeitėme, nes norėjome išsaugoti autentiškumą. Ir gerai padarėme, nes matome, kad tai vietiniams labai svarbu, jie į šią parduotuvę sugrįžta su prisiminimais“, – mintimis apie „Liepos“ atgimimą Vytauto gatvėje dalijosi Dovilė.
Nedas pagal turimus dokumentus išsiaiškino, kad tai 1936 metais statytas namas, o parduotuvė čia pradėjusi veikti nuo 1983-iųjų – prieš keturis dešimtmečius.
Kas šiame pastate buvo iki parduotuvės, Vaitkevičiams tiksliai išsiaiškinti kol kas nepavyko. Kai kurie senieji gyventojai jiems pasakojo, jog čia vienu metu buvo įrengti butai. Tad Nedas ir Dovilė labai laukia galinčiųjų papasakoti „Liepos“ pastato Vytauto g. 2 istoriją, gal net atsirastų norinčiųjų padovanoti jo senų nuotraukų.
Ko išskirtinio ieškoma „Liepoje“?
Dovilė ir Nedas neapsiriko dėl pirmųjų pirkėjų. Tai – aplinkiniai gyventojai, kurių dauguma prisimena „Liepą“ nuo senų laikų, ir kaimynystėje esančios Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleiviai.
Pirmieji čia ateina apsipirkti, kai kas – pasivaišinti kava, arbata, kartais net pagerinta, antrieji – pavalgyti mieste pigiausių karštų sumuštinių.
Parduotuvės savininkai labai giria čia apsilankančius moksleivius. Girdi, jie netriukšmauja, netrukdo atėjusiems apsipirkti suaugusiems, kantriai laukia, kol bus aptarnauti.
Prikeltai „Liepai“ šis pavasaris buvo pirmas, kai teko atsisveikinti su dažnai joje besilankiusiais minėtos gimnazijos abiturientais. „Su jais tapome tarsi antra šeima ir dabar jie pas mus užsuka, pabendraujame, papasakoja apie savo gyvenimus“, – sakė Dovilė.
Vaitkevičių pasiteiravus, ko išskirtinio pirkėjai ieško „Liepoje“, apskritai, ar šiandien galima kažkuo nustebinti pirkėjus, Dovilė ir Nedas ilgai negalvodami atsako: „Ogi Trakų rajone pagamintų šaldytų koldūnų, lietinių, kibinų, blynų, gruziniškų produktų – chinkalių. Jei neklystame, tokia vienos šeimos iš Trakų rajono gaminta produkcija Alytuje prekiaujame tik mes. Siūlome Ginto Kazlausko iš Lazdijų rajono mėsos gaminių, iš Garliavos įmonės „Višta rūke“ – rūkytų vištų ir ketvirčių, iš vienos Kaišiadorių įmonės – išskirtinio skonio sūrių su įvairiais prieskoniais. Taip, iš tiesų šiandien sunku kažkuo nustebinti pirkėjus. Bet pastebime, kad mūsų siūloma produkcija jau yra suradusi pirkėją. Neretai net pristingame, pavyzdžiui, rūkytų kiaulienos skrandžių, rūkytų vištų, šaltienos ar chinkalių. Ir pirkėjai pas mus – jau ne tik aplinkiniai.“
Veikla ir produktai dažnai pristatoma eilėmis
Kaip jau įprasta dabartiniu laikotarpiu, Dovilė ir Nedas savo veiklai yra susikūrę parduotuvės „Liepa“ feisbuko paskyrą. Čia pristatomi produktai ir kita veikla jos pastate, kaip antai – rūsyje įrengtos salės nuoma. O kas svarbiausia, pristatymui eiles sukuria pats Nedas.
Pavyzdžiui, įsigyti chinkalių kviečiama posakiu „kas nemėgstat su jautiena, štai chinkaliai su kiauliena“, mėsos produktų – „turim naują mes tiekėją, kurs mėsytę „darinėja“, kumpis, šoninė, sprandinė ir rūkyta nugarinė“. Arbatą mėgstančiuosius intriguojama kvietimu; „Žolynėlio“ visą puokštę jums pateikti pasiruošę“.
O Kalėdas „Liepa“ pasitinka su tokiu savininko Nedo sukurtu posmeliu:
„Šventinė dvasia pas mus atkeliavo per sniegus.
Puošėm, dailinom, kabinom, kol „Liepukę“ padabinom.
Norime dalintis čia švenčių nuotaika gera.
Su mažais ir dideliais nuostabiais žiemos džiaugsmais.“
„Liepos“ savininkai sako, kad tokios ir panašios eilės patinka pirkėjams, jie negaili patiktukų. Tačiau gyvas žodis, bendravimas su klientais, ypač tuomet, kai atsidarė parduotuvė, labai svarbus. Anot Dovilės, siūlant produktus teko labai daug aiškinti jų išskirtinumą, sudėtį, dabar jau patys pirkėjai žino, ko yra „Liepoje“ ir ko kitur nerasi.
O pastebėjus, kad atsiranda norinčių maisto produktų užsisakyti ir į namus, Vaitkevičiai, tiksliau – jų bendrovė „Rolbesta“, pradėjo teikti ir tokią paslaugą. Galima kreiptis tel. 8 613 41621.
Pastaruoju metu Vaitkevičiai kartu su nauja Senamiesčio seniūnaite Snieguole Markūniene brandina mintis, kaip „Liepa“ galėtų tapti tam tikru bendravimo centru, kur galėtų rinktis senjorai ir kiti alytiškiai.
„Vaikystėje žaidžiau parduotuves ir šokius“
Dovilė ir Nedas atviri: kartais pasitaiko nusivylimo akimirkų. Regis, dirbi, stengiesi, kad tik įtiktum pirkėjui, o jam niekas netinka.
„Būna, kad atrodo, jog Alytui nieko nereikia. Vilniuje ar Kaune žmonės vertina mažas parduotuves, eina į jas apsipirkti. Pas mus dar daug didžiųjų prekybos centrų gerbėjų, nors, pavyzdžiui, „Liepoje“ kai kurių maisto prekių kainos mažesnės“, – atvirauja Dovilė.
Bet užklumpančias niūrias nuotaikas Vaitkevičiai greitai išblaško, pagalvodami, kad dirbama sau, kad turi daug palaikančių pirkėjų, kartais net paprasčiausia padėka už skanią kavą maloniai sušildo.
Choreografijos mokslus baigusi Dovilė juokauja: „Vaikystėje žaidžiau parduotuves ir šokius. Pačiai šokti patiko, bet mokyti šokti – ne. Todėl pagal specialybę ir nedirbau. O parduotuvių žaidimas tapo mano ir vyro, kurio specialybė – prekybos vadyba, gyvenimo realybe.“
Alma MOSTEIKAITĖ
