Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Aloyzas Jaciunskas – vienas ilgiausiai dirbančių vietos politikų, buvęs rajono valdytojas, visada – socialdemokratų gretose, šioje kadencijoje – kartu su valdančiąja dauguma.
Kaip sekasi sutarti skirtingų partijų atstovams priimant Alytaus rajonui svarbius sprendimus, kokie politinės karjeros etapai buvo įsimintini ir svarbūs? Apie tai – pokalbis su A. Jaciunsku.
– Politiko kelią Jūs pradėjote kartu su Lietuvos nepriklausomybe, prisidėjote prie savivaldos sistemos kūrimo, sukūrėte Lietuvos savivaldybių asociacijos logotipą. Vis dėlto, kelis dešimtmečius būdamas prie „valdžios“, nenutolote nuo paprastų žmonių kasdienybės ir nuo savo šaknų, gimtųjų Revų kaimo, garsinate Alytaus rajoną įspūdingomis žirgų šventėmis. Kas Jums, kaip politikui, šiame kelyje svarbiausia?
– Dirbdami daugumos koalicijoje, geriau galime spręsti gyventojų problemas, dažniau išgirstamos mūsų iniciatyvos ir pasiūlymai.
Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti seną mano paties ir bičiulių idėją – atkurti autentišką, neturinčią analogų Lietuvoje Kurnėnų mokyklą. Dar pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais aš, būdamas rajono valdytojas, suteikiau šiai mokyklai jos įkūrėjo Lauryno Radziukyno vardą.
Inicijavome Simno kapinių melioravimą, kelių tvarkymą Liepakojų, Verebiejų, Raudonikių, Obelninkų kaimuose, kelią į Ūliškių kaimą, kelią per Rutkos kaimą ir kitose vietovėse. Prisidėjome puošiant seniūnijų erdves medeliais, gėlėmis, atnaujinant švietimo įstaigų pastatus, įrengiant fotovoltines elektrines bei modernias pastatų šildymo sistemas. Stengiamės, kad daugiau rajono gyventojų naudotųsi savivaldybės parama už kietojo kuro katilų keitimą, valymo įrengimų įsirengimą sodybose.
Kiekvienais metais per įvairias programas savivaldybė suteikia gyventojams galimybę pasinaudoti apsaugos nuo laukinių žvėrių daromos žalos prevencinėmis priemonėmis, taip pat sėklų, technikos įsigijimo kompensacijomis, parama laukų melioracijai ir kita. Skiriamos lėšos kaimo bendruomenių projektams finansuoti, darbo vietų kūrimui kaime.
Taip pat savivaldybė neužmiršta ir religinių bendruomenių, joms kiekvienais metais skiriama parama.
– Rajono taryboje – du socialdemokratai. Judu su kolega Vydu Baravyku turite didelę politinės veiklos patirtį. Šioje kadencijoje esate valdančiojoje daugumoje kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Darbo partijos (DP) atstovais. Kaip randate tarpusavio sutarimą, kompromisus dėl sprendimų?
– Koalicijoje svarbiausiais klausimais visuomet yra tariamasi, kompromisai paprastai pasiekiami diskusijų, pasitarimų metu. Koalicijos partneriai daugeliu atvejų įsiklauso į mūsų nuomonę, vertina mūsų su V. Baravyku ilgametę darbo patirtį.
Mano nuomone, realiame savivaldybės tarybos darbe didelių ideologinių skirtumų nereikia demonstruoti. Svarbu, kad būtų priimami optimalūs sprendimai, kurie reikalingi mūsų rajono gyventojams.
– Ar visada sutariate ir balsuojate taip, kaip balsuoja valdančiosios daugumos nariai?
– Prieš priimant tarybos sprendimus yra diskutuojama, išklausoma specialistų nuomonės, išsakome savo mintis, jeigu pasiekiamas kompromisas, balsuojame taip, kaip kiti daugumos nariai. Būna, kad balsuojame ir priešingai (juokiasi).
– Ar į Jus, kaip savivaldybės tarybos narį, kreipiasi gyventojai? Kokios pagalbos dažniausiai prašo?
– Rajono gyventojai kreipiasi įvairiais klausimais, tačiau daugiausia – dėl pagalbos kaimo bendruomenėms, dėl kelių priežiūros, jų remonto.
Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais rajono biudžete skiriame vis daugiau lėšų kelių priežiūrai. 2021 m. buvo paklota apie 19 km naujos asfalto dangos. Kiti keliai buvo taisomi, lyginami.
Šiuo metu dar yra prastos būklės keliukų, dėl kurių gyventojai skundžiasi, bet pagal galimybę savivaldybė stengiasi sutvarkyti kuo daugiau kelių. Šiemet šioje srityje – didžiausios darbų apimtys, kiek tik galiu prisiminti.
– Turite nemažai pareigų savivaldybėje. Esate tarybos Balsų skaičiavimo, Etikos, Siūlymų suteikti Garbės piliečio vardą nagrinėjimo, Piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros komisijų narys. Ar ne per daug vienam žmogui, juk dar dirbate, turite šeimą, pomėgių? Nepritrūkta laiko ir energijos?
– Esu jautrus žmogus, myliu savo šeimą ir didžiuojuosi ja, ji man yra didžiausia vertybė, šeimoje visuomet gaunu jėgų. Tai – atrama visais gyvenimo atvejais.
Esu tikintis žmogus, pagal galimybes dalyvauju ne tik Rumbonių parapijos veikloje, bet ir su žmona Nijole giedame Alytaus Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios chore.
Be meilės žirgams, fazanams, balandžiams (juokiasi), dar mėgėjiškai bitininkauju, tai savotiška edukacija sielai.
– Vienas iš Jūsų pomėgių – žirgai, šiuo savo pomėgiu garsinate savivaldybę.
– Koks gi kaimas be žirgų! Mano gyvenimas susietas su kaimu, vadinasi, ir su žirgais. Smagu, kad mūsų giminė neapleido gimtosios sodybos Revų kaime (Alytaus sen.), ji prižiūrima ir gražinama, tęsiamas šviesios atminties tėvelio Juozapo Jaciunsko rūpestis žirgais, žirgų sportu. Čia, be kitų gyvūnų, pievose ganosi ir treniruojami grynaveisliai ristūnai. Sesers sūnus Irmantas skiria daug pastangų žirgų sporto vystymui, dalyvauja ristūnų varžybose.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo žirgų kinkinių varžybos, jose dalyvauju ir aš. Kasmet pirmąjį rugsėjo savaitgalį Revų kaime, Jaciunskų sodyboje vyksta tradicinės žirgų sporto varžybos, į jas atvyksta Vilniaus, Kauno, Prienų, Lazdijų, Varėnos, Alytaus ir kitų rajonų sportininkai su savo eikliaisiais žirgais, pritraukia gausų būrį žiūrovų ne tik iš aplinkinių kaimų, bet iš visos Lietuvos.
– Pagal išsilavinimą esate zooinžinierius. Kaip pasukote į politiką?
– Po Nepriklausomybės atkūrimo Alytaus rajono žmonių valia buvau išrinktas pirmosios savivaldybės tarybos nariu. Tada pati taryba mane išrinko pirmuoju rajono valdytoju. Šiose pareigose dirbau 4-erius metus. Vėliau irgi buvau renkamas į Alytaus rajono tarybą.
– Esate savivaldybės tarybos narių pirmoji karta – renkamas nuo 1990 m., pirmosios savivaldybės tarybos kadencijos. Kaip įvertintumėte tuos tris dešimtmečius, kaip pasikeitė tarybos nariai ir jų darbas, visuomenės požiūris į vietos politikus?
– Aišku, trys dešimtmečiai yra nemažas laiko tarpas, todėl tikrai yra nemažai pasiekimų.
Savivaldybės taryba pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais sprendė įvairius socialinius, kultūrinius, švietimo, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ir kitus klausimus. Tuo metu Stasio Kudirkos ligoninė buvo pavaldi Alytaus rajonui, finansuojama iš rajono savivaldybės biudžeto ir dotacijų. Problemų buvo daug, viena iš jų – finansinių išteklių stoka. Teko suktis, kad patenkintume visų poreikius.
Ir tuometė rajono valdymo struktūra buvo kitokia. Tarybai vadovavo pirmininkas, savivaldybei – rajono valdytojas, seniūnijoms – viršaičiai, Daugų ir Simno miestams – merai.
Prasidėjusi žemės ūkio reforma visu sudėtingumu ir apimtimi gulė ant savivaldybės vadovų ir darbuotojų pečių, tik vėliau, susikūrus apskritims, žemės ūkio klausimai buvo perduoti joms.
Prie visų sunkumų prisidėjo ir Rusijos blokada, kurios metu ji Lietuvai neteikė degalų, o išgyventi reikėjo. Su kolegomis važiavome j Baltarusiją, kad būtiniausiems poreikiams gautume naftos produktų.
Atkurtoje valstybėje neturėjo patirties ir pati rajonų bei miestų savivalda, teko viską pradėti nuo nulio. Domėjomės Švedijos patirtimi. Aš asmeniškai aktyviai dalyvavau Lietuvos savivaldybių asociacijos kūrime, du kartus su Lietuvos delegacija važiavau į Švediją mokytis jų patirties. Pasimokius iš kitų, buvo įkurta Lietuvos savivaldybių asociacija, aš sukūriau jos logotipą. Smagu, kad prisidėjau kuriant šią asociaciją, ji padeda spręsti visoms savivaldybėms bendras svarbias problemas.
Pastaruoju metu į savivaldybės tarybą ateina daugiau jaunų, energingų, protingų žmonių. Džiaugiuosi, kad jie geba aktyviai ir kompetentingai dalyvauti tarybos veikloje, gilintis į problemas ir spręsti įvairius rajono gyventojams iškylančius sunkumus.
– Ačiū už pokalbį.
