Į Nemunaičio pagrindinę mokyklą nešini gėlėmis ir dovanomis sugužėjo Vytauto Lankininko, Nemunaičio krašto garsintojo, draugai, kolegos, artimieji. Proga neįprasta – knygos „Sodžiaus sakmės“ pristatymas, kurį rengė Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Nemunaičio filialo vyresnysis bibliotekininkas Jonas Janavičius ir Nemunaičio pagrindinės mokyklos mokytojai.
Pradėdama renginį Nemunaičio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Loreta Alksninienė buvusį kolegą Vytautą Lankininką lygino su bitele, nešančia medų ar skruzde, nešančia vis po šapelį. Juk mokytojas rinko, nešė eksponatus į muziejų, stebėjo kaimo žmonių gyvenimą ir užrašė pamąstymus jau trečioje „Sodžiaus sakmės“.
Vienas pirmųjų kalbėjo Nemunaičio seniūnijos seniūnas Rimantas Avižienis, kuris buvo Vytauto mokinys, o vėliau ir kolega – mokytojas toje pačioje Nemunaičio mokykloje. Jis nuoširdžiai pripažino, kad mokytojas jam buvo autoritetas, o dėstomos istorijos pamokos buvo netradicinės ir įsiminė ilgam, taip pat nulėmė o tolimesnį gyvenimą. Seniūnas taip pat yra baigęs istorijos studijas.
Knygą pristatė Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Nemunaičio filialo vyresnysis bibliotekininkas Jonas Janavičius. Jis pasakojo, kad tai jau trečioji nepaprastai kuklaus kraštotyrininko Vytauto Lankininko knyga „Sodžiaus sakmės“. Knygoje yra eilėraštis apie Nemunaitį, 22 pasakojimai ir 11 miniatiūrų.
Knyga svarbi Nemunaičio krašto žmonėms. Jeigu ankstesnėse knygose „Iš Nemunaičio praeities“ ir „Nuotrupos“ aprašyta žmonių buitis, darbai, papročiai, karas ir pokario laikotarpis, tai naujojoje paliesta kitos gyvenimo pusės. Ji įdomi tuo, kad vaizduojami įvykiai, faktai tikroviški, aprašomi žmonės, kuriuos autorius pažinojo, bendravo, buvo sutikęs. Daug dėmesio skirta gimtiesiems namams, šeimai, svarbiai tėvo veiklai.
Knygos pristatyme dalyvavo Alytaus rajono viešosios bibliotekos direktorė Bronė Balionienė. Ji, kaip ir seniūnas, taip pat buvusi Vytauto Lankininko mokinė, tik kitoje, Vanagėlių mokykloje. Direktorė pasidalino šiltais tų dienų prisiminimais ir sveikindama linkėjo tęsti pradėtus kūrybinius darbus.
Daug gražių žodžių, šmaikščių prisiminimų skambėjo iš kitų kalbėtojų lūpų. Poną Vytautą sveikino mokyklos direktorius Vidas Rekešius, bendruomenės pirmininkė Danutė Česnulevičienė, „Tėkmės“ klubo narė, poetė ir dailininkė Janina Gruodienė. Ji perskaitė eilėraštį apie Nemunaitį iš pristatomos knygos „Sodžiaus sakmės“.
Pačius nuoširdžiausius žodžius išsakė dukra, žinoma žurnalistė Rūta Lankininkaitė. Ji didžiuojasi esanti šios giminės atstovė ir dėkojo tėveliui už „suteiktus“ genus, kurie lėmė ir jos kūrybingą vaizduotę. Paprašytas pasidalinti kūrybos džiaugsmais ir rūpesčiais Vytautas Lankininkas prisipažino esantis kuklus, kad toks dėmesys ir parodyta pagarba jį slegia, kad mieliau dirbtų tyliai, kad dirbąs ne sau, ne dėl atlygio, o visiems, norėdamas, jog žmonės pagaliau sužinotų ir apie šį kraštą. Visos popietės metu, kad klausytojams netektų nuobodžiauti, nuotaiką ir gerą ūpą palaikė jungtinis mokyklos ir kaimo bendruomenės ansamblis.