Išmokti rūšiuoti atliekas ir įprasti nuolat tą daryti nėra paprasta. Tokią išvadą perša jau pusmetį Alytuje įgyvendinamo atliekų rūšiavimo eksperimento „Būkime kitokie, rūšiuokime arčiau namų” rezultatai. Jie rodo, jog turėdami galimybę žmonės atliekas rūšiuoja, bet jiems dar stinga įgūdžių ir žinių apie perdirbimui tinkamas atliekas. Eksperimento organizatoriai pirmuosius jo rezultatus vertina palankiai ir neabejoja, kad įsibėgėjęs procesas bus labai naudingas, tobulinant gyventojų įgūdžius ir mažinant į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį.
Atliekų rūšiavimo eksperimente dalyvauja 300 individualiuose namuose gyvenančių alytiškių šeimų. Joms šią vasarą buvo išdalinti 240 litrų talpos konteineriai popieriaus, metalo bei plastiko pakuočių atliekoms ir makulatūrai. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvoje tokiu būdu vykdomas eksperimentas, kurį inicijavo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, Alytuje veikianti atliekų tvarkymo bendrovė „Dzūtra” ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Žaliasis taškas”.
Per šešis mėnesius į perdirbamoms atliekoms skirtus mėlynuosius konteinerius alytiškiai išmetė beveik 11 tonų atliekų. Iš jų apie pusė pateko į atliekų perdirbimo įmones. Kita dalis gyventojų išrūšiuotų atliekų perdirbimui netiko.
„Dalijant antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius, gyventojams kartu buvo dalijamos ir atmintinės su informacija, ką į šiuos konteinerius galima mesti, o ko – ne. Bet, matyt, ne visi jas atidžiai perskaitė, todėl mėlynuosiuose konteineriuose dažnai atsidurdavo ir perdirbimui netinkami daiktai: sugedę lygintuvai, žaislai, įvairių vamzdžių, plastikinių baldų liekanos, užterštos pakuotės, riebaluotas popierius, flakonai nuo plaukų priežiūros priemonių, drabužiai, veidrodžių bei langų šukės”, – vardijo bendrovės „Dzūtra’ Alytaus regiono vadovas Algimantas Dirsė. Jis neabejoja, kad ilgainiui gyventojų įgūdžiai šioje srityje tobulės, bet tam reikia ilgo ir kantraus darbo.
Perdirbimui tinkamas atliekas surenkant atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gaunamas 2, 5 – 3 kartus didesnis efektas. „Remiantis jau pirmaisiais eksperimento Alytuje rezultatais, apskaičiavome, kad tokiu būdu iš vieno gyventojo per metus galima surinkti 16-17 kilogramų antrinių žaliavų (be stiklo atliekų), o perdirbimui tinkamas atliekas surenkant kolektyvinio naudojimo konteineriais, iš vieno gyventojo surenkamų atliekų kiekis siekia tik 5-6 kilogramus (be stiklo atliekų)”, – pastebėjo VšĮ „Žaliasis taškas” komercijos direktorius Arūnas Makauskas.
Dviejuose Alytaus miesto individualių gyvenamųjų namų rajonuose prasidėjęs projektas, atskirai surenkant namų ūkyje susidarančias ir perdirbimui bei pakartotiniam panaudojimui tinkamas antrines žaliavas bus tęsiamas ir plečiamas. „Pirmieji rezultatai rodo, kad galimybė rūšiuoti atliekas, turint atskirą tam skirtą konteinerį, yra geras ir žmonėms priimtinas būdas, įrodantis, kad gyventojai yra nusiteikę dalyvauti šiame procese. O tai ir yra svarbiausia”, – sakė Alytau regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.
Iki kitų metų pavasario antrinėms žaliavoms skirtais konteineriais bus aprūpinti visi Alytaus regiono individualių namų gyventojai. ARATC planuoja įsigyti ir išdalinti 45 tūkstančius tokių konteinerių, kuriuos tinkamai naudodami gyventojai galėtų gerokai sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį.
Susijęstraipsniai
