Nuo šiol savivaldybės galės pasilyginti tarpusavyje pagal naują Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame pagal įvairius savivaldybės veiklą apibūdinančius rodiklius įvertinta visų 60-ies savivaldybių veikla. Šiame indekse savivaldybės buvo vertinamos balais ir išrikiuotos nuo geriausios iki blogiausios pagal tai, kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė. Geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja savo veiklos skaidrumą. Miestų ir ne miestų savivaldybės indekse išrikiuotos atskirai.
Pirmą vietą indekse iš miestų savivaldybių, surinkusi 59,1 balo iš 100, užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Antroje vietoje yra Panevėžio miesto, o trečioje – Alytaus miesto savivaldybė. Iš ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kauno rajono savivaldybė, surinkusi 60,7 balo. Po jos seka Birštono, Šilalės rajono, Marijampolės, Druskininkų savivaldybės.
Tai pirmas toks išsamus savivaldybių indeksas Lietuvoje. Jis apima visas aktualiausias savivaldybės veiklos sritis. Atskirai vertinome komunalinio ūkio, transporto, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos ir personalo valdymo sritis. Savivaldybių veiklos įvertinimui pasitelkti net 55 rodikliai ir 3 tūkst. 300 duomenų iš visų savivaldybių.
Lietuvos savivaldybių indeksas sudarytas iš trijų rodiklių grupių. „Savivaldybė gyventojui“ rodiklių grupėje vertinamos gyventojams aktualios sritys: komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba. Šioje rodiklių grupėje iš miestų savivaldybių geriausiai įvertintos Alytaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Kauno, Marijampolės ir Kretingos rajonų savivaldybės šioje rodiklių grupėje gavo daugiausiai balų iš ne miestų savivaldybių.
Antroje grupėje „Savivaldybė investuotojui“ vertinama savivaldybės investicijų ir plėtros padėtis, savivaldybės nustatomi mokesčiai. Joje didžiausią įvertinimą gavo Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybės bei Kauno, Jonavos rajonų ir Birštono savivaldybės. Trečiojoje rodiklių grupėje „Savivaldybės valdymas“ vertinama savivaldybės administracija ir personalo valdymas bei turto valdymas. Joje aukščiausiai įvertintos Alytaus ir Kauno miestų savivaldybės bei Raseinių, Marijampolės ir Jonavos rajonų savivaldybės.
Savivaldybės negali visiškai savarankiškai kontroliuoti savo finansų, savivaldybių finansinė padėtis didele dalimi priklauso ne nuo pačių savivaldybių veiklos, o nuo centrinės valdžios sprendimų. Dėl šios priežasties savivaldybių biudžetai ir finansinė padėtis nėra įtraukti į bendrą Lietuvos savivaldybių indeksą ir yra analizuojami atskirai. Biudžeto ir finansų srityje iš miestų savivaldybių geriausiai įvertintos Alytaus ir Kauno miestų savivaldybės, iš ne miestų savivaldybių – Raseinių, Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybės.
Lietuvos savivaldybių indekso rezultatai pristatomi leidinyje „Lietuvos savivaldybių indeksas 2011“. Pirmoje dalyje pristatomi bendri indekso rezultatai ir Lietuvos savivaldybių indekso žemėlapis. Antroje dalyje pateikiamos geriausiai įvertintos savivaldybėse atskirose rodiklių grupėse ir srityse. Trečia dalis skirta indekso sričių analizei. Ketvirtoje, didžiausioje, leidinio dalyje pateikiami duomenys apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę. Penktoji dalis – indekso metodologija.
Lietuvos savivaldybių indeksas parodo, kurios savivaldybės tvarkosi geriausiai, o kurios – prasčiau, leidžia palyginti jas pagal skirtingas veiklos sritis, taip pat siūlo sprendimus, kurie gali pagerinti gyventojų ir verslo padėtį atskirose savivaldybėse. Indekso leidinyje kiekvienai savivaldybei pateikti pasiūlymai, ką savivaldybės turėtų daryti, kad pagerintų savo vietą indekse. Indeksas primena savivaldybių veiklos svarbą žmonių kasdieniniame gyvenime, skatina savivaldybes konkuruoti tarpusavyje kuriant geresnes gyvenimo ir veiklos sąlygas savo gyventojams.
LRI informacija
Susijęstraipsniai
