Prieššventinį savaitgalį Alytuje buvo atidarytas Lietuvos Tūkstantmečio tiltas. Juo džiaugiasi ne tik „eiliniai“ alytiškiai, bet ir specialistai, neatmetantys galimybės jau kitąmet skelbti konkursą miesto viešojo transporto maršrutui, vesiančiam per naujausią Dzūkijos sostinės tiltą.
Tūkstantmečio – trečiasis tiltas Alytuje, kuris automobiliams atvėrė kelią į abu didžiausios Lietuvos upės krantus. Jo ilgis – 262,76 m, plotis – 14 m, aukštis – 25 metrai. Jis – 16-tas per Nemuną, pralaidumas – 30 tūkst. automobilių per parą. Lietuvos tūkstantmečio tiltą Alytuje projektavo UAB „Kelprojektas“ (direktorius Algimantas Medžiaušis), techninę priežiūrą vykdė UAB „Tiltų ekspertų centras“ (direktorė Odeta Jokubauskienė).
Tiltą pastatė UAB „Alkesta“ (direktorius Rimantas Morkūnas). Iš viso naujojo tilto ir jo prieigų statybai panaudota per 56 mln. litų, iš kurių 40,5 mln. litų skirta iš kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), 12,5 mln. – iš valstybinės investicijų programos ir daugiau nei 3 mln. – iš Alytaus savivaldybės biudžeto. Lietuvos tūkstantmečio tilto eksploataciją perėmė Alytaus miesto savivaldybė.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas S. Skrinskas pastebi, kad naujasis tiltas sujungė du tūkstantmečius – projektavimo darbai prasidėjo, kai Lietuva tik artėjo prie savo pirmojo tūkstantmečio datos, o jo statyba užbaigta jau naujojo tūkstantmečio pradžioje. Tiltas grakštaus silueto, atsirėmęs į vaizdingus Nemuno šlaitus, kurie rudens metą tiltui suteikia ypatingo grožio.
Alytaus šiaurinio aplinkkelio tiltas pradėtas projektuoti dar 1985 metais. Dėl ekonominių sunkumų tilto statybą ne kartą teko nutraukti. Privažiavimo kelių prie būsimojo tilto projektai parengti 1993 metais. Tilto statybos pradžios atminimo kapsulė padėta 2008 metų liepos 9 dieną. Tais pačiais metais Alytaus miesto savivaldybė tarybos sprendimu tiltui suteikė Lietuvos tūkstantmečio vardą. Darbus vykdė 2007 metais Alytaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Alkesta“. Tuo metu Alytuje automobilių eismas jau vyko A. Juozapavičiaus ir Kaniūkų tiltais.
Lietuvos tūkstantmečio tiltas tapo svarbia Alytaus miesto šiaurinio aplinkkelio dalimi, pagerino susisiekimą su miesto pramonės rajonu, sudarė sąlygas tranzitiniam transportui aplenkti miesto centrą, išsprendė automobilių spūsčių ir taršos problemą. Manoma, kad naujasis įrenginys kelią į Pramonės rajoną alytiškiams sutrumpins 21 kilometru, o modernūs tilto inžineriniai sprendimai netrukdys Nemuno laivybos plėtrai.