Laikrodžius viena valanda atgal sukame spalio paskutinį sekmadienį. Tokiu būdu atšauksime vasaros laiką, kuriuo gyvenome nuo paskutinio kovo sekmadienio ir sugrįšime prie žiemos laiko. „Sukioti“ laiką 1895-aisiais pirmasis pasaulyje pasiūlė George Vernon Hudson iš Naujosios Zelandijos. Jis dirbdavo pamainomis, o laisvalaikiu rinkdavo vabzdžius, jam labai svarbu buvo išnaudoti visą šviesų paros metą.
1905 metais William Willett iš Didžiosios Britanijos pasiūlė vasaros laiką ir, remiamas politikų, mėgino jį įvesti, bet nesėkmingai. Pirmieji vasaros laiką 1916 m. įsivedė vokiečiai ir jų sąjungininkai. Pagrindinė priežastis buvo įsivaizduojamas resursų taupymas. Paskui vokiečius pasekė Europa, 1918 m. – ir JAV.
Manoma, kad dėl laiko kaitaliojimų didėja avaringumas, kai kam sutrinka miegas. Pavasarį, po laiko persukimo daugėja vyrų savižudybių, o rudenį, pasukus laikrodį atgal, savižudybių skaičius mažėja. Kenčia ir ūkininkai – juk nei gyvūnai, nei augalai laikrodžių nepersuka.
Ekonominė nauda? Vieni teigia, kad sutaupome iki 3% elektros energijos, kiti – atvirkščiai, jog vartojimas padidėja. Kaitalioti laiką Europos komisija 2006 m. nusprendė imtinai iki 2011-ųjų. Šiemet laikrodžius senajame žemyne suksime galbūt paskutinį kartą. Visose ES šalyse turės būti atlikti tyrimai, kaip laiko keitimas veikia ūkį ir gyventojų sveikatą.