Didmeninė prekyba pagal verslo liudijimus nebebus galima, tačiau smulkiausieji verslininkai ir toliau galės naudotis verslo liudijimais. Pats veiklų, galimų pagal verslo liudijimus, sąrašas yra keičiamas minimaliai.
Vyriausybė po keletą mėnesių trukusių viešų konsultacijų su visomis suinteresuotomis pusėmis priėmė atitinkamus pakeitimus Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėse.
Pakeitimai buvo atliekami pirmiausiai atsižvelgiant į tai, kad verslo liudijimo įsigijimas yra fiksuoto dydžio pajamų mokesčio nuo gyventojo vykdomos individualios veiklos pajamų mokėjimas. Tai paprasčiausia pajamų mokesčio sumokėjimo forma, kuri, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, turi būti taikoma tik smulkiausiam verslui, iš kurio gaunamų pajamų lygį sunku nustatyti bei kuriam taikoma maksimaliai supaprastinta apskaita. Todėl įtvirtinta principinė nuostata, kad verslo liudijimas yra skirtas iš esmės veiklai su gyventojais – galutiniais vartotojais, o parduoti prekes bei teikti paslaugas juridiniams asmenims bus galima tik tais atvejais, kai veikla yra nereikšmingo masto – jeigu iš juridinių asmenų gautos pajamos už parduotas savo gamybos prekes ar suteiktas paslaugas neviršytų 10 proc. visų mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš verslo liudijime nurodytos veiklos.
Prekybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas kitam prekybine veikla užsiimančiam gyventojui pardavęs prekes (maisto ar ne maisto) turės mokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo iš perpardavimo veiklos gauto pelno, t.y. didmeninė prekyba su verslo liudijimu nebus galima.
Be to, į verslo liudijimą bus galima įrašyti ne daugiau kaip vieną fizinį asmenį, neskaitant paties verslo liudijimo turėtojo. Galimybė įrašyti vieną „pavaduotoją” paliekama atsižvelgiant į tam tikrų veiklų specifiškumą (pavyzdžiui, prekybos maisto produktais atveju parduodamos prekės turi palyginti trumpą galiojimo laiką), į situacijas, kai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, susirgus) gyventojas negalės vykdyti veiklos arba jam reikės pagalbos.
Dauguma šių nuostatų įsigalios tik po pereinamojo laikotarpio – t.y. nuo 2012 m. gegužės 1 dienos, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai spėtų prisitaikyti prie pokyčių.
Taip pat buvo peržiūrėtas ir veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas. Vis tik įvertinus tai, kad dauguma veiklos rūšių , kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą netuteikia galimybių išplėtoti veiklos iki stambaus masto, o, kaip minėta, fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra skirtas būtent tik pačiam smulkiausiam gyventojo verslui, absoliučiai didžioji dalis iš daugiau nei 100 veiklos rūšių, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, išlieka. Atlikti pakeitimai tik dėl tų veiklos rūšių, kurios reikalauja specialių žinių, visų pirma, su statybų verslu susijusiose srityse: išbrauktos architektų, inžinierių ir pan. veiklos, susiaurintos kitos su statybos veikla susijusios veiklos, paliekant teisę įsigijus verslo liudijimą užsiimti statybos baigimo ir apdailos bei specialiaisiais statybos darbais, šildymo ir oro kondicionavimo bei elektros sistemų įrengimu ir kt. Taip pat apribota galimybė gyventojams su verslo liudijimu užsiimti plačia nekilnojamojo turto nuomos veikla, paliekant teisę nuomoti tik gyvenamosios paskirties patalpas.
Veiklos, priskiriamos žemės ūkio veiklai, iš sąrašo išbrauktos įvertinus tai, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, jei gyventojas nėra PVM mokėtojas, tuo tarpu kaip nurodoma žemiau nuo 2012 metų įgijus PVM mokėtojo statusą, teisės vykdyti veiklą su verslo liudijimu neliks, tad palikti sąraše žemės ūkio veiklas nebėra tikslo.
Primintina, kad nuo 2012 metų įsigalioja ir reikalavimas dirbantiems su verslo liudijimais ir pasiekusiems registravimosi PVM mokėtoju ribą (nuo 2012 metų numatoma šią ribą padidinti iki 155 tūkst. litų, atitinkamas siūlymas šiuo metu svarstomas Seime) pereiti prie pažangesnės pajamų mokesčio mokėjimo formos – pajamų mokesčio sumokėjimo nuo realaus veiklos rezultato (registruojant individualią veiklą, steigiant įmonę, pan.). Alternatyva mokėti pajamų mokestį nuo realaus veiklos rezultato nesteigiant įmonės (individuali veikla pagal pažymą) yra tikai palanki, nes daugumai veiklų nuo 2010 metų taikomas tik 5 proc. tarifas realiam veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumui. Tad mokestis mokamas nuo realaus veiklos rezultato, kartą metuose, pateikus metinę pajamų deklaraciją. Daugeliui atvejų individualios veiklos nuostolis gali būti perkeliamas ir tokiu būdu mažinamas ateinančių penkerių metų pelnas. Be to, šiai veiklai leidžiama nustatyti sąnaudas supaprastintu būdu – tiesiog atimant 30 proc. pajamų be sąnaudas pagrindžiančių dokumentų. Taigi, tokiu atveju 5 proc. tarifas realiai taikomas ne 100, bet 70 proc. pajamų.
Minėti pakeitimai, padaryti Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėse, atitinka „Verslo laiptų” iniciatyvoje diskutuojamą verslo augimo koncepciją, kad galimybė mokėti fiksuotą pajamų mokestį turėtų būti taikoma tik smulkiausiu verslu užsiimantiems gyventojams.
Susijęstraipsniai
