Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengė ne Lietuva – mūsų šalies premjeras, ministrai buvo tik klusnūs vykdytojai komandų, kurias iš Miuncheno šypsodamasis žarstė buvęs fizinio lavinimo mokytojas Naras Zanolinas.
Tarptautinės krepšinio organizacijos „FIBA Europe” generalinis sekretorius N.Zanolinas prieš ir per Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje buvo tarsi apsigyvenęs.
Šį Italijoje gyvenantį Kanados pilietybę turintį armėną mūsų šalyje aukščiausiu lygiu priimdavo premjeras Andrius Kubilius, ministrai, savivaldybių vadovai. N.Zanolinas nuolat inspektavo „Eurobasket 2011″ varžyboms statomas arenas. Jautėsi kaip namie.
„FIBA Europe” generalinio sekretoriaus ir kitų vadovų nurodymais Lietuva atsisakė galimybės uždirbti iš šio čempionato reklamos, draudė savo verslininkams reklamuoti prekes ir paslaugas greta už mūsų mokesčių mokėtojų lėšas pastatytų arenų. Jų pavadinimai „FIBA Europe” paliepimu taip pat buvo gėdingai paslėpti.
Pasirodo, kad „FIBA Europe” nurodymu mūsų šalis vos per kelias naktis pakluso į „Eurobasket 2011″ kviesti ne 16, o jau 24 rinktines, kas pamynė pagrindinį sportinį principą – aukščiausio lygio čempionatuose leisti dalyvauti tik tiems, kas tokią teisę išsikovojo.
„Eurobasket 2011″ kuluaruose buvo kalbama, kad N.Zanolinas pagaliau rado tinkamą auką padidinti čempionato dalyvių skaičių – Lietuvą. Esą Italijoje gyvenančiam „FIBA Europe” generaliniam sekretoriui buvo itin svarbu į šių metų varžybas įtraukti kelialapio neiškovojusius italus.
– Jau aprimo „Eurobasket 2011″ aistros, medaliai išdalyti, o kokia yra jūsų nuomonė apie šį čempionatą, kurio rengėjams Lietuvoje dar pernai negailėjote karčių žodžių? – klausėme legendinio krepšininko, buvusio „FIBA Europe” vieno kūrėjų ir valdybos nario, „Respublikos” krepšinio ambasadoriaus Šarūno Marčiulionio.
– Man iki šiol nėra suprantama, kodėl Lietuvos krepšinio vadovai pamynė pagrindinį sportinį principą ir leido į „Eurobasket 2011″ priimti papildomas aštuonias komandas, t.y. tuos, kurie pralaimėjo kvalifikacinę atranką.
Pasaulinės FIBA organizacijos duomenimis, iš viso Europoje krepšinį žaidžia, t.y. turi rinktines, tik 32 valstybės, tad koks čia gali būti čempionatas, jeigu jame dalyvauja kone visi – 24 komandos. Gal tuomet tikrai ateityje leiskime žaisti visoms 32 rinktinėms ir turėsime krepšinio festivalį.
Negaliu įsivaizduoti, kad kas iš Lietuvos futbolo federacijos prieitų prie Mišelio Platini (Michel Platini), patapšnotų per petį ir sakytų – būk geras, priimk Lietuvos rinktinę į Europos čempionatą, o jis ir priimtų. Už tai M.Platini turėtų atsistatydinti arba lėktų iš posto dėl protegavimo apeinant sporto principus.
O N.Zanolinas paprašė lietuvių ir tie nuolankiai sutiko padidinti komandų skaičių. Mus apžaidė, tiesiog apžaidė – neturėjome jokio savo stuburo. Vidury pasaulio čempionato Turkijoje įvyko „FIBA Europe” valdybos posėdis ir viskas per naktį apsivertė.
Pirmą kartą per „FIBA Europe” istoriją Lietuvoje buvo nusižengta šiam principui – proteguotos komandos, kurios nenusipelnė dalyvauti Europos čempionate.
– Kodėl tuomet N.Zanolinas taip rizikavo, ko, teigėte, nedarytų M.Platini?
– Todėl, kad į „FIBA Europe” yra pririnkta gausybė atsitiktinių žmonių. Pats N.Zanolinas yra buvęs fizinio lavinimo mokytojas ir krepšinio teisėjas. O daugiau apie jį nėra žinoma nieko.
Oficialios informacijos apie N.Zanolino gyvenimą nėra net internete, tačiau šį žmogų, kuris nenurodo savo duomenų, neskelbia praeities, oficialios biografijos, Lietuvos valdžia priėmė tarsi dievybę. O kas jis toks, tas N.Zanolinas? Niekas ir nepaklausė.
Už „FIBA Europe” rinkodarą atsakinga prancūzė Janik Sovrė (Yannick Souvre). Ji iki 2003 metų žaidė krepšinį Prancūzijos „Bourges” klube, o jau kitais metais N.Zanolinas šią merginą pasamdė tvarkyti visos Europos krepšinio pinigus.
Daugiausia mums dėl galimybės užsidirbti iš šio čempionato ir nurodinėjo ta pati rinkodaros dievaitė J.Sovrė. Nurodinėjo tiems, kas krepšinyje ir versle yra pasiekę daugiau. Nurodinėjo valstybei, kur geriausios vaikų krepšinio mokyklos, lygos ir tradicijos.
Už visą Europos krepšinio saugumą ir terorizmo pavojų yra atsakingas „FIBA Europe” valdybos narys Valteris Kašelikas (Walther Kaszelik). Tai buvęs Austrijos sostinės Vienos rajono policijos nuovados viršininkas. Jis nurodinėjo patyrusiems Lietuvos pareigūnams.
„FIBA Europe” aš praleidau 8 metus, todėl žinau, apie ką kalbu. Nėra tokios šalies – „FIBA Europe”, tikrai nerasite jokiame žemėlapyje. Tačiau kodėl tuomet Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko pagal jos, o ne Lietuvos įstatymus.
Aš nesupratau, kaip lietuviai galėjo leisti, kad kažkokia komercinė organizacija „FIBA Europe” lieptų uždengti mūsų arenų pavadinimus, kurie reklamuoja tų arenų rėmėjus. Man tai visiškai nesuvokiama.
Negana to, kad varžybų metu arenose sirgaliams buvo uždrausta vartoti net alų, o pati „FIBA Europe” vaišino savo VIP svečius įvairiausių rūšių alkoholiniais gėrimais. Tai ko vertos šios organizacijos čempionatui sukurtos taisyklės, draudžiančios bet kokį alkoholį visose arenos erdvėse.
Tačiau pats bjauriausias dalykas yra tas, kad „FIBA Europe” vadovai, melžiant Lietuvą, pasinaudojo begaline lietuvių meile krepšiniui.
– Ar tais metais, kai dirbote „FIBA Europe”, ši organizacija buvo kitokia?
– Šios organizacijos atsiradimą inicijavome vien todėl, kad buvome nepatenkinti pasauline FIBA, kurią jau valdė absoliuti stagnacija, brandaus socializmo principai.
„FIBA Europe” kūrėjams norėjosi padėti krepšiniui, jį vystyti kiekvienoje šalyje, stiprinti rinkodarą, kas duotų šiai sporto šakai daugiau pajamų iš reklamos, televizijos. Mes norėjome, kad pinigai krepšiniui būtų paimti iš rinkos, o ne mokesčių mokėtojų, tokiu būdu tiesiogiai skalpuojant kiekvieną šalį.
Tačiau viskas išėjo atvirkščiai. Pasaulio FIBA 2003 metų Europos vyrų čempionatui skyrė 750 tūkst. dolerių (dabartiniu kursu – apie 1,87 mln. litų), 2005 metų čempionatui – 500 tūkst. dolerių (apie 1,25 mln. litų).
Nuo 2007 metų iš valstybių, rengiančių „Eurobasket”, „FIBA Europe” jau pradėjo rinkti net 3 mln. eurų (apie 10,35 mln. litų) mokestį. Ateityje už tai norima jau imti 6-10 mln. eurų (20,7-34,5 mln. litų) mokestį.
– Kodėl „Eurobasket 2011″ rengėjai neseniai pasidžiaugė, kad šis čempionatas buvo pelningas ne tik jiems, bet ir Lietuvos verslui, tačiau verslininkai teigė nusivylę pelnu, o kai kurie net ir patyrę nuostolių?
– Išties kai kas dėl „Eurobasket 2011″ ir krepšinio valdininkų pažadėtų 30 tūkst. užsienio sirgalių, taip pat ir dėl žadėtų šimtų milijonų eurų pelno suskubo imti iš bankų net vartojamąsias paskolas, kad tinkamai pasiruoštų turistų antplūdžiui.
Man tik keista, kodėl taip džiūgavę čempionato rengėjai kažkodėl pamiršo į išlaidas įtraukti mokestį į „FIBA Europe” kišenę – 3 mln. eurų (apie 10,35 mln. litų) vien už tai, kad Lietuva apsiėmė tokią naštą.
Mūsų čempionato rengėjai kažkodėl mėgo lygiuotis į Ispaniją ir Lenkiją, kurios esą tokiam renginiui išleido dar daugiau pinigų. Tačiau pamirštama, kad šios šalys yra dešimt kartų didesnės už Lietuvą. O kodėl nesilyginame, tarkim, su Serbija?
2005 metų čempionatą be jokios paramos iš valstybės serbai surengė tik už 5 mln. eurų (apie 17,25 mln. litų). Į arenas Serbijos Vyriausybė investavo tik iki 10 mln. eurų (apie 34,5 mln. litų), bet ne šimtus milijonų, ko nepagailėjo Lietuva.
Serbijoje į rungtynes buvo parduota apie 90 proc. bilietų, o pas mus – tik apie 75 proc. Lietuvoje čempionatą stebėjo apie 130 tūkst. žiūrovų, o Serbijoje – apie 320 tūkst. Vien finaliniame etape buvo apie 180 tūkst. žiūrovų.
Aš džiaugiuosi tik mūsų tauta, kuri taip šauniai atsipalaidavo čempionato dienomis, puošėsi atributika, skandavo tribūnose ir veidus dažėsi turbūt net tie, kurie gyvenime taip nekvailiotų.
Nusprendžiau netylėti ir pasakyti garsiai apie šias negeroves tik todėl, kad visi pamatytų, jog karalius tikrai yra nuogas. Todėl ir būsimajam Lietuvos krepšinio federacijos vadovui Arvydui Saboniui noriu palinkėti visada išlaikyti tvirtą stuburą ir niekada nepasiduoti tiems, kurie primeta savo taisykles. Tokiems, kurie pelnosi iš mūsų meilės krepšiniui.
Tegul A.Sabonio dėka ir lietuvių bus daugiau toje pat „FIBA Europe”, nes mes žinome, kas yra krepšinis, norime ir galime šiai sporto šakai padaryti kuo geresnių darbų visoje Europoje. Mes galime krepšiniui duoti, o ne vien tik iš jo imti.
Susijęstraipsniai
