Šventė subūrė daugiau nei šimtą dalyvių, prekiaujančių sodinukais, maistu, gėrimais, rankdarbiais ir kitomis gėrybėmis. Netrūksta ir pramogų – vienu metu „Nemuno“ prekybos centro aikštelėje muzikavo trys kapelos.
„Atverkit širdis, pinigines, į terbas kraukit ir kiek galit – ragaukit“, – ragino šventės vedėjai Asta Kisielienė ir Kęstutis Tumynas. Mugės vadovas Romualdas Ambroževičius, atidarymas renginį, džiaugėsi gausiu dalyvių būriu, geru oru ir prasitarė, kad saulutė ne šiaip sau šviečia – su klebonu suderinta…
Savo linkėjimus susirinkusiems tarė Alytaus krašto savivaldybių vadovai. Vėliau jie lankė savo ir kaimynų kiemelius, prie kurių kitąmet pažadėjo prisijungti ir Punskas (Lenkija). Šio miestelio viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, drauge su Alytaus miesto, rajono kultūrininkais, paveldo specialistais, buvo paskirtas komisijon, kurios tikslas išrinkti dzūkiškiausias prekes, geriausius kiemelius, smagiausius dalyvius.
Alytaus miesto savivaldybės kiemelyje įsikūrė tautodailininkai, amatininkai, kurie demonstravo vilnos vėlimą, molio žiedimą, kalvystę. Alytaus rajono savivaldybės ir seniūnijų kiemeliuose buvo ne tik amatų, liaudiška virtuvė, bet ir azarto – aukcione parduotos dvi žasys ir pora paršelių.
Šalia rajono valdų įsikūrė kuršių laivas, iš kurio buvo pardavinėjamos rūkytos žuvys. Ilgauodegių netrūko ir kituose paviljonuose, kur metriniai unguriai viliojo po 100 litų. Firminės produkcijos kvapais, spalvomis, formomis nenusileido mėsininkai, duonos kepėjai.
Daug mugės prekių – sveikatai, įvairiausių arbatų, prieskonių. Bitynų šeimininkai, siūlydami sąžiningą medų, rodė net bityno pasus, bravorų atstovai viliojo alumi, gira. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje buvo galima ir apsiauti – senolis vietoje gamino šlepetes, ir apsirengti lietuviškais paltais. Kiniškų prekių, kaip ir pačių kinų, „Dzūkų turtuose“ irgi buvo.