Su spalio pradžia minime ir Angelų sargų arba policijos dieną. Šia proga kalbiname nuo Lietuvos policijos įsikūrimo veikiančios apsaugos policijos, prieš karą vadintos privatine, vėliau – nežinybine, atstovą. Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis” Alytaus apsaugos skyriaus viršininkas Saulius Mastauskas – apie tarnybą ir paskutiniuosius jos mėnesius. Nuo 2012-ųjų sausio 1-osios apsaugos policijos ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje neliks.
– Lietuvos darbo biržos pranešimuose šiemet nekartą buvo skelbiama apie „Vyties” darbuotojų atleidimus. Kaip tai palietė alytiškius?
– Lietuvoje šio etapo metu iki 2011 pabaigos bus atleista daugiau nei 400 darbuotojų, jiems skirta kompensacijų už 3 mln. 353 tūkst. litų. Alytaus apsaugos skyriuje pavasarį atleidome 5 statutinius tarnautojus, dirbusius reagavimo grupėse Lazdijuose, vasaros pabaigoje – dar trejetą darbuotojų, beveik visiems likusiems – paskutinioji darbo diena bus gruodžio 31-oji. Pora darbuotojų liks darbuotis ir po Naujųjų, tačiau tai bus susiję su įsiskolinimais ir pan.
– Koks tai laikas jums, kaip vadovui?
– Čia dirbta daugiau nei 10 metų, galima sakyti – savomis rankomis daug kas sukurta, tobulinta, reaguota į rinkos pokyčius ir tokiu būdu sukurti struktūra, kuri pasirodė sėkminga, konkurencinga. Deja, šis etapas baigiasi, todėl tikrai nelengva. Atleidžiant žmones su kuriais ilgiau ar trumpiau teko kartu dirbti, tenka matyti jų išgyvenimus. Nors visi be išimties žinojome situaciją, tačiau kuomet ateina toji diena „x”, nejuokais kiekvienas sunerimsta. Kiekvienas reaguoja individualiai, tačiau nesuklysiu sakydamas, kad neigiamos emocijos neišvengiamos. Taigi, daug negatyvo, daug reikia visko „sugert“. Ypač sunku tais atvejais, kuomet atleidžiami pareigūnai, kuriems iki pareigūno pensijos lieka pora metų, o gal net mėnesių arba tai būna techninio skyriaus personalas, atidavęs šiai veiklai 15 ir daugiau metų. Liūdna, bet tokia realybė.
– Kodėl Lietuvoje naikinami policijos apsaugos skyriai?
– Mūsų naikinimas vadinamas policijai nebūdingų komercinių paslaugų atsisakymu ir turi būti įgyvendintas iki 2012 metų sausio 1 dienos.
– Apsaugos policijos paslaugų atsisakyta dėl to, kad ji buvo tapusi finansine našta policijai, valstybės biudžetui?
– Anaiptol, dirbome pelningai, apsaugos policija buvo save išlaikanti organizacija. Gal šiais laikas tai nėra populiari tema, kad valstybinė struktūra gali būti komerciškai naudinga?
– Kokie buvo jūsų finansiniai rodikliai?
– Lietuvoje veikiančių apsaugos policijos skyrių metinės pajamos – per 25 mln. litų. Mes taip pat, bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, mokėdavome ir apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, tokiu būdu sudarydami galimybę ir jiems gauti papildomų pajamų. Pavyzdžiui, Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už reagavimo paslaugas per metus buvo sumokama apie 400 tūkst. litų.
– Kaip dirbo Alytaus apsaugos skyrius?
– Tikriausiai kaip ir visi likusieji skyriai Lietuvoje – saugojome organizacijas, privačias valdas. Numatydami galimus pasikeitinmus ar svyravimus elektroninės apsaugos paslaugų rinkoje ir dėl to tikėtiną pajamų mažėjimą, ieškojome papildomų šaltinių – lydėjome negabaritinius krovinius, inkasavome pinigines lėšas ir t.t. Trumpiau tariant, darėme viską, kad skyrius dirbtų pelningai ir rentabiliai. Alytaus apskritis užsakymų, sutarčių skaičiais nenusileido Klaipėdai, kuri, kaip žinia, gerokai didesnė ne tik teritorija, bet ir finansinėmis galimybėmis. Nemažai kas stebisi, kad naikinama valstybinė įstaiga, kuri tikrai save išsilaikė, o taip pat ir kitiems davė užsakymų.
– Kokias pajamas akumuliavo Alytus?
– Pastaruoju metu turėjome apie pusantro tūkstančio objektų Alytuje, rajone, Druskininkuose, Lazdijuose, Varėnoje ir apie 1,5 mln. litų pajamų per metus. Visoje Lietuvoje apsaugos policijos skyriai per metus uždirbo 5-6 mln. lt pelno.
– Liko paskutiniai trys mėnesiai. Kaip ketinate juos praleisti?
– Daugelis mūsų apsaugos paslaugų naudotojų – matyt, lojalūs ir sako, kad „Vyčio“ priežiūroje liks iki paskutinės dienos. Tai tikrai džiugina ir galiu pasakyti didelį ačiū už bendradarbiavimą. Kol kas neįsivaizduoju tos paskutinės dienos ir kas tiksliai vyks laikrodžiams mušant paskutines valandas. Aišku, jau iki tol klientai turės būti apsisprendę, kokią pasirinkti naują, tinkamą paslaugos tiekėją.
– Ar Lietuvos mąstu svarstoma kokia nors bendra jūsų klientūros perimamumo tvarka, pvz., kad ir verslo pardavimas skaidriu viešo aukciono (privatizavimo konkurso) būdu?
– Akivaizdu, kad ne – matome procesą.
– Kokią apsaugos firmą pasirinkti klientams?
– Jei klausiate šiandien, be jokios abejonė, pati geriausia – apsaugos policija. Po Naujųjų metų paklauskite dar kartą…
– O konkrečiau?
– Profesionaliai dirbančių apsaugos įmonių Alytaus mieste, regione, nors ir nedaug, yra. Renkantis vis tik reikėtų atkreipti dėmesį į paslaugų kokybę, veiklos prioritetus, kiek laiko ir kaip vysto veiklą regione. Geriausia reklama – klientų nuomonė. Suprantama, mes taip pat savo nuomonę pasirengę išsakyti, jei tik kas jos klaus.
– Kai kurių saugos tarnybų Alytuje atstovai teigia, kad paskutines dienas gyvuojanti apsaugos policija proteguoja „Ekskomisarų biurą“, kuris netgi įvardijamas jūsų teisių perėmėju. Ką galite į tai atsakyti?
– Tai klaidingas vertinimas. Juk mūsų klientas ne prekė – nepaimsi ir neperkelsi nuo vienos lentynos ant kitos. O kur dar pagarba klientui. Kiekvienas apsisprendžia pats. Ir pasikartosiu, mūsų rekomendacijos taip pat yra visiškai normalus dalykas – juk mūsų klientas ilgus metus patikėjo savo turto apsaugą šiai organizacijai, ja pasitikėjo, todėl natūralu, kad klausia. O mūsų pareiga jam padėti. Todėl jūsų įvardinta „protekcija”, spėju, pagrįsta kai kurių esamų konkurentų noru kuo greičiau ir bet kuria kaina perimti mūsų klientus. Asmeniškai aš sveikinu tik sveiką konkurenciją. Deja, esame susidūrę su nemažu kiekiu gandų, neteisingos, klientus klaidinančios informacijos, tačiau patys taip nesielgsime ir tarnybos veiklos istoriją baigsime garbingai. Galiausiai taip buvusiems klientams atsidėkosime už lojalumą.
– Kokią prognozuojate rinką, jos pasiskirstymą, kai Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis” Alytaus apsaugos skyrius taps istorija?
– Istorija taps ne tik Alytaus apsaugos skyrius, bet ir daugelį dešimtmečių paslaugas teikusi struktūra. Lietuvoje valdėme daugiau nei penktadalį rinkos. Apskrityje sėkmingai dirbome ne tik Alytuje, bet ir Druskininkuose, kitose vietose, kai kurias, ypač elektronines paslaugas, iš mūsų pirko beveik visos privačios saugos bendrovės. Po mūsų veiklos pabaigos, natūraliai rinkoje neliks vieno svarbiausių dalyvių. Suprantama, likusiems beliks pasidalinti „aukso veršį“. O kas toliau? Manau, parodys labai netolima ateitis.
– Ko palinkėtumėt kolegoms, konkurentams?
– Kolegas, suprantama, sveikinu su profesine švente. Pavyjui palinkėsiu – ištvermės, kantrybės tarnyboje ir pozituvumo, kad ir kaip sudėtinga bebūtų. Konkurentams sakau: vietos po saule užteks visiems. Aišku, yra ir tokių, beveik „vakar gimusių” firmų, kurių liežuvis neapsiverčia pavadinti apsaugininkais. Štai tokių, klientams ir palinkėsiu saugotis. O šiaip viliuosi, jog daugelio saugos tarnybų siekiai turėti kuo daugiau klientų, ateityje išaugs ir į aukštesnės kokybės paslaugų teikimą ir tai taps pagrindiniu konkurencingumo kriterijumi. Jei taip bus – neliks tai neįvertinta ir potencialių klientų tarpe.
– Niekas netrukdo privačią agentūrą įkurti, paslaugas pasiūlyti ir jums patiems. Tokį planą puoselėjate?
– Jau minėjau, kad šioje rinkoje dalyvių yra pakankamai. Tikrai žinau, kokios sąnaudos saugos tarnybos išlaikymui ir kokias pajamas reikia gauti sėkmingai jos veiklai bei plėtrai. Todėl tikrai nepuoselėju vilčių kurti dar vieną saugos tarnybą. Kas dėl planų toliau – kai kuriems mano kolegoms pavyko vietas išsaugoti policijoje. Pavyzdžiui, mano kolega iš Alytaus išvyksta dirbti į Karaliaučių, kur saugos mūsų šalies konsulatą. Gerai, kad taip – nes iki pareigūno pensijos jam ne pilni metai. O man iki jos dar liko 4 metai. Galima sakyti, kad nedaug, bet nėra ir mažai. Tačiau garantijų, kad pavyks toliau dirbti policijos sistemoje – neturiu. Todėl šis neapibrėžtumas, kaip ir visa ši situacija, džiugesio neprideda. Bet esu optimistas ir tikiu, kad po paminėto laikrodžio paskutiniojo dūžio prasidės kažkas naujo. Juk kažko pabaiga – kitko pradžia.